Sostinėje šienaujant tvariai, užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis nepadaugėjo

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų.

Saugant bioįvairovę, Vilniuje šienavimo atsisakyta ten, kur jis nėra būtinas: aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose – ten, kur žmonės ir namuose prižiūrimi gyvūnai retai ar visai neateina. Šie ir panašūs plotai šienaujami prireikus, kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami.

Sostinės viešosiose erdvėse ir kiemuose žolė pjaunama tik užaugusi aukštesnė nei 10 cm. Nebent bendruomenė kreipiasi į savo seniūniją ir prašo šienauti rečiau, saugant biologinę įvairovę jų gyvenamoje teritorijoje.

Saugantis nuo erkių ir dėl tvarkos prie asfaltuotų ar tiesiog per žaliąjį plotą išmintų pėsčiųjų takų paliekamos 1,5–2 m pradalgės. Tokio pat pločio pradalgės paliekamos greta važiuojamosios kelio dalies, kad aukštesnė žolė nevirstų į gatvę, netrukdytų pėstiesiems ar dviratininkams. Likę plotai paliekami natūralūs.

Specialistai pažymi, kad erkių skaičių natūraliai reguliuoja jomis besimaitinanti gyvūnija: kirstukai, varlės, rupūžės, driežai, įvairių rūšių paukščiai, plėšrūs vabzdžiai (pvz., piktvabaliai, parazitinės vapsvos), skruzdėlės, vorai, kurie geriau išgyvena kuo natūralesnėje aplinkoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistė, entomologė Milda Žygutienė sako, kad šiltėjant klimatui, daugiau šiltakraujų gyvūnų išgyvena žiemas, tad susidaro erkėms maitintis palankios sąlygos – jos maitinasi pelių, žiurkių, voverių, lapių, stirnų, vilkų ir kitų šiltakraujų krauju. Neprižiūrimos žaliosios erdvės, aukšta, sezono metu nepjaunama žolė sukuria tinkamas sąlygas erkių išplitimui tose vietovėse. Erkės yra išplitusios visoje Lietuvoje, todėl, nepriklausomai nuo regiono, rizika užsikrėsti jų platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – yra visur, saugotis turime kiekvienas. Reikšmingos įtakos suvaldant vieną iš erkių platinamų ligų – erkinį encefalitą – turi skiepai, tad didesnė visuomenės vakcinacija yra siekiamybė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, 2020 ir 2021 metais užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis nedaugėjo, nepaisant to, kad oro sąlygos jų dauginimuisi buvo palankios, kaip ir kasmet.

Vilniuje 2020 m. erkiniu encefalitu užsikrėtė 124 žmonės, Laimo liga sirgo 742 žmonės (visoje Lietuvoje atitinkamai – 679 ir 2865). 2021 m. susirgimo atvejų Vilniuje sumažėjo: 101 žmonės susirgo erkiniu encefalitu, 477 – Laimo liga (visoje Lietuvoje atitinkamai – 365 ir 1780).

2022 m. iki šiol Vilniuje užfiksuoti 5 erkinio encefalito ir 66 Laimo ligos atvejai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras erkių užsikrėtimo informaciją sostinėje šiuo metu ruošiasi atnaujinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, [email protected]