Vilniečiai vangiai jungiasi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų: specialistai ragina nedelsti

Vandens vamzdžiai

Sauliaus Žiūros nuotr.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skelbia užbaigusi prieš šešerius metus pradėtą, daugiau nei 15 mln. eurų vertės vandentvarkos infrastruktūros renovavimo ir tinklų plėtros projektą, kuriam  įgyvendinti  pusė visų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Nors projekto metu bendrovė nutiesė beveik 28 km naujų vandentiekio ir virš 30 km nuotekų tinklų, gyventojai prie naujos infrastruktūros jungtis neskuba.

Įgyvendinto projekto metu, nutiesus naują vandentvarkos sektoriaus infrastruktūrą, galimybė prisijungti prie naujų vandentiekio tinklų buvo sudaryta 3080, prie nuotekų tinklų – 3412 gyventojų. Nauji tinklai nutiesti – Antakalnyje, Salininkuose, Rasų seniūnijoje, Naujojoje Vilnioje bei Šnipiškėse.

Kaip pastebi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, nors miestas plečiasi ir gyventojams yra sudaromos galimybės prisijungti prie naujų centralizuotų tinklų, vis tik nemaža dalis gyventojų vis dar šių galimybių neišnaudoja.

„Kaip plečiasi miestas, taip plečiasi ir mūsų miesto infrastruktūra, gyventojams yra sudaromos galimybės ne tik palengvinti savo kasdienybę, bet ir atsakingai žiūrėti į gamtai draugiškus sprendimus. Skatiname gyventojus nedelsti jungiantis prie centralizuotų tinklų, taip pat aktyviai naudotis ir miesto suteikiama parama prie jų prisijungiant“, – sako V. Benkunskas.

Kadangi gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi nusitiesti nuo savo sklypo iki tinklų vedančias atšakas, Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gyventojams tam teikia specialią paramą. Plačiau apie tai galite rasti ČIA.

„Vilniaus vandenys“ centralizuotus tinklus jau nutiesė Žalgirio, Lvovo, Linkmenų, Trimitų, Maišiagalos, Pumpurų, Alytaus, Merkinės, Tyzenhauzų, Perlojos, Varėnos, J. Bielinio, Butrimonių, Tarpkalnio, Riešutų, Jotvingių, Lenkų, Konduktorių, Panevėžio, Vaivorykštės, Alšėnų, Iešmininkų, Pabarės, Visorių Sodų 8, 10, 13, 14-ojoje, Noragiškių, Plukių, Pienių, Šaltapusnių, Pelynų, Žvaigždikių, Šilagėlių, Viksvų, Purienų, Vėdrynų, Samanų, Nakvišų, Barsukinės, Geležinė, Raguvos, Sukilėlių, Slėnio, Ribiškių, Didžioji, Apsų, Dusinėnų, Katros, Trobų, Giedros, Kregždžių, Vanagų, A. Kojelavičiaus, Pramonės, Šiaurės, S. Batoro, Tremtinių ir Skydo gatvėse.

„Centralizuota vandens tiekimo sistema suteikia galimybę gauti kokybišką ir švarų vandenį, gyventojams nebereikia rūpintis šulinio ar gręžinio priežiūra, patiems tikrinti ir užtikrinti vandens kokybę. Prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos raginame ir dar iki šiol turinčius lauko tualetus, kuriuose nuotekų tvarkymas neatitinka reikalavimų, pagal teisės aktus ir už tai yra numatytos baudos. Naudojantis centralizuotomis sistemomis sumažėja rūpesčių, kurie kyla prižiūrint ir valant nuotekų valymo įrenginius, šulinius, taip užtikrinama ir didesnė aplinkinių telkinių švara, aplinkosauga“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Remiantis Europos Komisijos Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimais, tankiai apgyvendintose mūsų šalies teritorijose ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų turi būti prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Per paskutinius dvejus 2020-2021 metus bendrovė užbaigė tinklų plėtros projektus, kurių bendras tinklų ilgis siekė: 36,6 km vandentiekio tinklų ir 47,5 km nuotekų surinkimo tinklų. Atitinkamai suteikta galimybė prisijungti 1701 namų ūkiams prie vandentiekio tinklų ir 2266 namų ūkiams prie nuotekų tinklų.

Nuotekų valymas

Nuotekų valymas. Sauliaus Žiūros nuotr.