Vilniaus šilumos tinklai įsigijo dalį šildymo sezonui numatyto mažasierio mazuto

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) įsigijo maždaug penktadalį mažasierio mazuto, kurio gali prireikti artėjantį šildymo sezoną sostinėje, siekiant pakeisti drastiškai rinkoje brangstančias gamtines dujas. Mažasierio mazuto įsigijimo sutartis rugsėjo 12 d. buvo sudaryta su didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ padaliniu „Glencore Energy UK LTD“.

VŠT ketina ruošti karštą vandenį ir šildyti gyventojų namus deginant mažasierį mazutą kaip vieną iš alternatyvių kuro rūšių, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tiekimą ir pristabdyti šildymo kainų augimą artėjantį sezoną, rinkoje smarkiai brangstant gamtinėms dujoms. Mažasierio mazuto deginimas sostinėje būtų laikinas sprendimas, kol pilnu pajėgumu pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

„Artėjant šildymo sezonui VŠT įsigijo apie 20 proc. vilniečių šildymui reikalingo mažasierio mazuto kiekio, likusią dalį  planuojama įsigyti vėliau – ekspertai nurodo, kad mažasierio mazuto rinkoje netrūksta, tad jo kainų šuolių nesitikima. Svarbu ir tai, kad mažasieriam mazutui įsigyti nebūtinas atskiras leidimas, taigi, keičiantis aplinkybėms galėtume jį  parduoti“,–  sako sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

„Rugsėjo pabaigoje mažasieris mazutas laivu turėtų būti atgabentas į Lietuvą. Jį iškraus AB „Klaipėdos nafta“ ir krovinį saugos talpyklose savo teritorijoje. Vėliau jis bus geležinkeliu transportuojamas į VŠT gamybinę teritoriją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sutartyje nurodyta sąlyga, kad mažasieris mazutas nebus importuojamas iš sankcionuotų ir Lietuvai nedraugiškų šalių, t. y. Rusijos ar Baltarusijos“,–  pažymi VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.

Kadangi kaip rezervinis kuras mazutas Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo naudojamas ir anksčiau, VŠT jau turi infrastruktūrą, reikalingą mažasierio mazuto deginimui. Į jos atnaujinimą  – šio kuro priėmimo, saugojimo, tiekimo į katilus sistemas, geležinkelio atšakos, kuria elektrinę pasiektų mazutas, sutvarkymą – įmonė šiai dienai yra investavusi  apie 320 000 eurų, šiuo metu jau atlikta apie 70 proc. būtinų darbų.

Taip pat paruošta ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos informacija, kuri pateikta atsakingų institucijų vertinimui. Net ir pasirinkus mažasierį mazutą kaip vieną iš kuro rūšių, deginant jį maksimaliu režimu, tai neturėtų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Aplinkos apsaugos agentūra motyvuotą prašymą patikslinti ataskaitą arba sprendimą  turi pateikti iki rugsėjo 29 d.

Gamtinių dujų kaina šiuo metu yra apie 2,5 karto didesnė nei mažasierio mazuto, todėl sprendimas laikinai naudoti šį skystąjį kurą padėtų išlaikyti praėjusio šildymo sezono kainas vilniečiams. Remiantis dabartinėmis mazuto kainomis rinkoje ir šiuo metu VERT tvirtinama šildymo kainų apskaičiavimo metodika, tikėtina, kad, naudojant mažasierį mazutą šilumos kaina Vilniaus miesto gyventojams galėtų būti panaši ar net šiek tiek mažesnė nei 2021-2022 m. šildymo sezoną. Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 ct/kWh. Naudojant gamtines dujas, šiluma galėtų kainuoti apie 16-17 ct/kWh.

Kaip atskleidė neseniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta vilniečių apklausa,  pusė Vilniaus gyventojų sutinka, kad sostinėje artėjantį šildymo sezoną kaip viena iš kuro alternatyvų, šalia kitų jau naudojamų kuro rūšių, laikinai būtų naudojamas mažasieris mazutas.  Kitos šildymui ir karšto vandens tiekimui sostinėje užtikrinti naudojamos kuro rūšys – gamtinės dujos, biokuras, nepriklausomų šilumos tiekėjų tiekiama šiluma ir atliekų deginimas.

Apie Vilniaus šilumos tinklus

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,6 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje