Vilniečiai vis aktyviau įsitraukia į miesto kūrimą

Kokia Vokiečių gatvė trauktų pasivaikščioti miestiečius? Kokių želdynų trūksta Perkūnkiemyje? Kur laisvalaikį norėtų leisti Naujamiesčio gyventojai? Kaip įrengti daugiau dviračių takų, bet nesumažinti želdynų ir eismo pravažumo Paribio gatvėje? Atsakymų į šiuos klausimus ieško ne tik miesto planuotojai, urbanistai ir įvairios institucijos.

Į sostinės aplinkos ir infrastruktūros kūrimo procesą įtraukiami ir gyventojai – juk dėl jų ir daromi šie pokyčiai. Vietinių gyventojų apklausos, susitikimai su jais, kūrybinės dirbtuvės ne tik padeda išgirsti gyventojų lūkesčius, bet ir vienija bendruomenes ir suteikia joms dalį atsakomybės už savo aplinką.

Susiduria skirtingi interesai

Į planavimo procesą įsitraukę gyventojai pamato, kiek daug skirtingų interesų susiduria vienoje vietoje ir kaip nelengva rasti kompromisą, kad mieste būtų gera gyventi senam ar žmogui su negalia, sportininkui, jaunai šeimai ar verslininkui.

Jau keletą metų sostinėje į naujų teritorijų, viešųjų erdvių, infrastruktūros pokyčių planavimą nuo pat pradžių įtraukiami ir gyventojai. Savivaldybės atstovai, architektai, urbanistai susitinka su vietos gyventojais rajone, kuriame ir planuojami pokyčiai.

Pasivaikštoma gatvėmis, apžiūrima teritorija, želdynai. Bendraujant su vietos bendruomene susipažįstama su šios vietos istorija, identitetu, išsiaiškinami dabartiniai gyventojų poreikiai.

„Anksčiau buvo įprasta, kad pasiūlymus, kaip turėtų keistis viena ar kita teritorija, gyventojams pristato projekto rengėjas labai formaliame susitikime – projektuotojas atsistoja prieš auditoriją ir pristato projekto idėją. Įprastai gyventojai naujoves kritikuoja, o projektuotojas bando apsiginti. Toks formatas visiškai neskatina dialogo tarp abiejų pusių, – mano Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin, – Kai su gyventojais vaikščiojame gatvėmis ir aptariame, kaip jos turėtų atrodyti, ko jose trūksta, susėdame prie vieno stalo ieškoti geriausio sprendimo, užsimezga dialogas. Atsiranda gilesnė diskusija ir supratimas apie miesto planavimą.“

Jis pabrėžė, kad kūrybinės dirbtuvės efektyviausios, kai yra organizuojamos dar idėjų stadijoje – tik pradėjus galvoti apie galimus teritorijos, gatvių ar visos infrastruktūros pokyčius.

Sprendimai gimę vaikščiojant gatvėmis

Puikus kūrybinių dirbtuvių pavyzdys galėtų būti rugsėjį vykęs susitikimas dėl Paribio gatvės pertvarkymo. Iniciatyvos šį kartą ėmėsi patys Paribio gatvės gyventojai. Susitikimas prasidėjo vietos bendruomenės atstovų vedama ekskursija po teritoriją.

Savivaldybės atstovai gyventojų akimis pamatė šią gatvę ir jos problemas. Ekskursija pasibaigė Žvėryno seniūnijoje, kur prasidėjo antroji dirbtuvių dalis. Bendruomenės atstovai išsakė apibendrintus gyventojų poreikius. Diskusijose su specialistais buvo svarstomi įvairūs gatvės pertvarkymo sprendimai.

Gyventojai Paribio gatvėje norėjo sumažinti intensyvų eismą ir gatvę labiau pritaikyti pėstiesiems. Savivaldybės ir įmonės „Judu“ atstovai pateikė, kokie galimi sprendiniai. Bet, ar reikia šią gatvę paversti tik ir pėsčiųjų taku, ar padaryti vienpusio eismo atkarpą, o likusią dalį palikti dviračių takui, ar ieškoti galimybės nutiesti naują taką – gyventojų nuomonės išsiskyrė. Net po susitikimo bendruomenėje virė diskusijos. Gyventojai papildomai organizavo apklausą išsiaiškinti, kuris sprendimas sulauktų didžiausio palaikymo.

Atsakomybė už savo miestą

Aktyvios bendruomenės nenori pasyviai stebėti savo gyvenamosios aplinkos pokyčių, o pačios nori juos kurti ir juose dalyvauti.

„Kūrybinės dirbtuvės – pats tinkamiausias formatas spręsti tokius klausimus. Labai gerai, kad tokį susitikimą darome labai ankstyvoje projektavimo stadijoje. Nes anksčiau gyventojai apie pokyčius sužinodavo, kai būdavo parengiamas preliminarus projektas, kurį keisti gali labai mažai – tik neesminius dalykus. Įtraukus gyventojus į projekto planavimą dar tik aptariant idėjas, jaučiamės išgirsti ir tikimės, kad pokyčiai bus planuojami atsižvelgiant į mūsų poreikius“, – po Paribio gatvės kūrybinių dirbtuvių džiaugėsi vietos gyventoja Ieva Dzedulionienė.

Jos nuomone, gyventojams tenkanti atsakomybė už savo aplinką suvienija bendruomenę ir padeda kartu ieškoti geriausio sprendimo. „Gyventojų argumentai, ko reikėtų vienoje ar kitoje vietoje, tampa aiškesni, pasiūlymai – konkretesni, o kritika – konstruktyvesnė. Taip pat atsiskleidžia įvairiausių miestiečių poreikių spektras: tai, kas vienam atrodo smulkmena, kitam yra gyvybiškai svarbus dalykas“, – kalbėjo bendruomenės atstovė I. Dzedulionienė.

Paribio gatvės kūrybinių dirbtuvių metu kalbėta ir apie žaliąsias, poilsio, rekreacines erdves, planuojamus želdinimus. Išdiskutuoti pasiūlymai bus įtraukti į projektavimo užduoties sąlygas.

Įsiklausoma ir daroma

Sostinėje kūrybinės dirbtuvės jau ne vienerius metus organizuojamos dėl viešųjų erdvių.  Tokio formato susitikimai vyko dėl buvusio Petro Cvirkos skvero, Perkūnkiemyje dėl želdinių ir planuojamo kvartalo apželdinimo ir kitų erdvių.

Neseniai ši praktika pradėta taikyti pertvarkant ir gatves. Specialistai su gyventojais buvo susitikę dėl Vokiečių gatvės sutvarkymo. Įsiklausę į gyventojų pageidavimus, projekto kūrėjai pakoregavo projektą. Buvo pasirinkta Vilniaus senamiesčiui tinkamesni augalai, išsaugoti visi sveiki medžiai, išreikšta dar didesnė pagarba istorijai – atsisakyta perteklinių detalių ant saugomo grindinio (gėlių vazonų ir kitų mažosios architektūros objektų), daugiau dėmesio skiriama atrastų istorinių vertybių eksponavimui, supažindinimui su gatvės praeitimi. Taip pat buvo išskirtos miestiečių poilsiui patogios nekomercinės erdvės. Pėsčiųjų takai atskirti nuo lauko kavinių erdvės. Atlikta ir kitų pakeitimų.

Rengiantis sostinės geležinkelio stoties ir aplinkinių teritorijų modernizavimui buvo organizuotos net kelios kūrybinės dirbtuvės. Vienos buvo organizuotos su gyventojais, kitos – su tarptautiniais ekspertais. Įvairių šalių architektai, urbanistai dalinosi savo patirtimi ir įvykusiais pavyzdžiais.

Kūrybinių dirbtuvių metu atsiradę sprendiniai vėliau atsiduria projektavimo sąlygose ir pagal jas jau rengiami techniniai projektai.

Informaciją apie naujausias planuojamas kūrybines dirbtuves ir susitikimus su gyventojais dėl miesto vystymo ir plėtros rasite vilnius.lt puslapyje ir socialinių tinklų paskyroje.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Nuotraukose – Paribio gatvės kūrybinės dirbtuvės. Sauliaus Žiūros nuotr.