Vilnių keičia ne dangoraižiai, o saugesnės gatvės, viešosios erdvės ir želdiniai

Klimatui sparčiai šylant, miestai ieško sprendimų, kaip apsaugoti gyventojus nuo kylančių pandemijų, -humanizuoti urbanizuotas teritorijas, suteikti joms daugiau saugumo, įlieti daugiau gamtos ir grožio. Apie tai buvo kalbama tarptautinėje konferencijoje vykusioje lapkričio 9–11 dienomis, kurią organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Vilnius pakviestas pristatyti praktiškais pavyzdžiais kaip humanizuojamos viešosios erdvės, gatvės, kuriama ir atnaujinama žalioji infrastruktūra. „Gyvenimo kokybė šiuolaikiniame mieste vertinama ne tik pagal žaliųjų erdvių procentą, nors pagal šį rodiklį Vilnius pirmauja Europoje, o pagal jų kokybę ir pritaikymą gyventojų poilsiui ir veiklai. Pastaruoju metu Vilniuje vyksta spartus esamų gatvių ir greta esančių viešųjų erdvių bei želdynų kūrimas. Siekiama, kad žmonės patirtų daugiau teigiamų emocijų, jaustųsi saugiau, turėtų ką veikti, rastų ryšį su gamta. Gyva, estetiškai tvarkoma gatvė yra svarbi ir miesto įvaizdžiui“, – sako projekto MICROBE „Koronaviruso poveikio mažinimas užstatytoje aplinkoje“ lyderė dr. Dalia Bardauskienė.

Konferencijos aptarti  Naujamiesčio viešųjų erdvių ir gatvių humanizavimo kriterjai: patogumas, saugus judėjimas (sumažinto eismo gatvės, pėsčiųjų takai, dviračių takai, parkavimo sistemos); CO2 emisijos mažinimas (sveika aplinka, nes 50% gyventojų sveikata priklauso nuo aplinkos, tame tarpe gatvių); atvirų erdvių kūrimas, želdinimas, meniškumas); gatvė kaip socialinis ir ekonominis variklis (kultūrinė ir ūkinė bendruomenių veikla: festivaliai, gatvių turgeliai, koncertai ir kt.).

Dėmesio sulaukė „Žalioji Vilniaus banga“ – ambicingas 2021-ųjų rudenį išsikeltas tikslas per dvejus metus žaliomis ir jaukesnėmis paversti visas miesto gatves, jose pasodintant daugiau nei 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų Ir 300 tūkst. vijoklių. Nors Vilniuje daugiau nei 400 tūkst. kv. km Vilniaus teritorijoje 42 proc. sudaro miškai ir želdiniai, gamtos saugomos teritorijos, –  gyventojų naudojamų želdinių tvarkymui skiriamas ypatingas dėmesys. Savivaldybėje dirba profesionalūs arboristai, sodininkai, ekologai, kraštovaizdžio architektai. Jau projektiniuose pasiūlymuose turi būti įvertinti želdiniai, o išduodant leidimus peržiūrima ar projektai tinkamai susieti su želdiniais. Miestiečiai kviečiami dalyvauti želdinimo talkose, dovanoti medžius. Naujai atliekamas šienavimas, dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių leista sėklas subrandinti, o gyvenamojoje aplinkoje palaikoma trumpesnė veja.

Valdydama miesto iššūkius ir skatindama gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, Vilniaus savivaldybė naudoja išmaniuosius sprendimus. Gyventojams ir verslui teikia apie 100 internetinių paslaugų (leidimai, archyvinių pažymų išrašai, prašymai jaunimo projektams, leidimai saugomų želdinių genėjimui ir šalinimui ir kt.). Vilniuje yra laisva prieiga prie erdvinių duomenų portalo, kuris suteikia galimybę peržiūrėti ir atsisiųsti susijusią informaciją (visuomenės ir socialinės paslaugos, urbanistinis planavimas, rajonai, administracija ir kt.). Vilnius suteikia galimybę vertinti ir analizuoti duomenis, peržiūrint informaciją interaktyviame žemėlapyje.

Po konferencijos, dalyviai pakviesti į ekskursiją Naujamiestyje, kuriame dar tebevyksta gatvių ir viešjųų erdvių tvarkymas bei želdinimas, tačiau pokyčiai matomi akivaizdžiai.

Ekskursija>>
Žalias Vilnius>>
Gatvė kaip atvira erdvė>>

Projekto koordinatorius – Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Projekto partneriai:
Vilniaus miesto savivaldybė
Talino technikos universitetas
Granados universitetas
Bolonijos savivaldybė
Bulgarijos tarptautinių organizacijų personalo mokymo institutas
Miesto inovacijų fondas Italijoje