Su 700-uoju gimtadieniu Vilnių sveikino visas pasaulis: Rygos meras net pasipuošė tatuiruote

Su jubiliejiniu 700 metų gimtadienį Vilnių sveikino visas pasaulis. Nuo kaimyninių iki labiausiai nuo Lietuvos nutolusių šalių. Vilniaus vardas minimas žymiausių pasaulio dienraščių puslapiuose, įvairiose socialinių tinklų platformose ir užsienio lyderių sveikinimų kalbose. Lietuvos sostinės jubiliejaus dienomis apie Vilnių išleista daugiau nei 40 publikacijų aštuoniomis kalbomis, o jos pasiekė beveik 130 mln. skaitytojų visame pasaulyje.

„Vilniaus 700 metų jubiliejus yra ne tik didelė šventė Lietuvos gyventojams, sostinės svečiams ir vilniečiams, bet ir puiki proga dar kartą apie save priminti  pasauliui. Iš įvairių valstybių apie gimtadienį rašę žurnalistai perdavė savo šalių gyventojams žinią apie mūsų sostinę, jos kultūrą ir atmosferą, dalis žurnalistų per gimtadienio dieną  lankėsi Vilniuje, nemažai žurnalistų vizitų suplanuota ir per kitus šių metų jubiliejinius renginius. Miesto atsidūrimas pasaulio akiratyje yra labai svarbus Vilniaus, kaip draugiško ir atviro miesto įvaizdžio formavimui. Vilniaus žinomumas gali ne tik padėti pritraukti daugiau turistų, bet ir paskatinti užsienio investuotojus ar verslininkus čia plėtoti verslą“, – įsitikinusi miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniaus vardas – didžiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių akiratyje

Gimtadienio proga Vilniuje lankėsi žurnalistai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir kitų šalių. Jubiliejaus tema išleista daugiau nei 40 publikacijų JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos naujienų portaluose, o reportažus apie jubiliejinius Vilniaus metus kūrė žinomiausi TV kanalai. Tarp jų – ir „Reuters“ naujienų agentūros vaizdo įrašas apie Vilniaus šviesų festivalį, ir Prancūzijos ARTE TV reportažas iš Vilniaus jubiliejaus.

700 metų Vilnaus jubiliejus paskatino į savo kelionių krypčių sąrašus Lietuvos sostinę įtraukti didžiausius pasaulio dienraščius. Lietuvos sostinę 2023 metais jau rekomenduoja aplankyti tokios žiniasklaidos priemonės  kaip „NY Times“ (JAV), „CNN“ (JAV), „The Sun“ (Junginė Karalystė), „National Geographic Traveller“ (Junginė Karalystė), „Irish Independent“ (Airija), „Süddeutsche Zeitung“ (Vokietija). Jų rekomendacijos buvo publikuotos nuo kaimyninės Lenkijos iki tolimosios Australijos žymiausiuose naujienų portaluose.

Vokietijos ir Austrijos žiniasklaidoje didelio dėmesio sulaukė Gedimino pilies bokšte eksponuotas Gedimino laiškas. Vienas populiariausių – Vokietijos dienraščio „Münchner Merkur“ straipsnis apie Vilniaus paminėjimą ir jo gimtadienio šventę sostinėje. Apie Vilniaus jubiliejų rašė „Augsburger Allgemeine“, Austrijos „Salzburger Nachrichten“ ir kiti vokiškos žiniasklaidos kanalai, bendrai pasiekę daugiau nei 35 milijonus skaitytojų.

Jubiliejiniais metais Vilniui daug dėmesio skiria įvairios Europos žiniasklaidos priemonės. Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ gimtadienio proga parengė šventinį reportažą apie Vilniaus gimtadienio minėjimą, o Prancūzijos visuomeninis radijo kanalas apsilankė Lietuvoje ir papasakojo klausytojams apie čia vykstančią šventę. Išskirtinį dėmesį Lietuvos sostinei skyrė ir Lenkijos nacionalinis transliuotojas, kuris parengė reportažą apie Vilniaus istoriją ir 700 metų jubiliejaus reikšmę Lietuvai bei visai Europai.

Kaimyninių šalių gyventojai taip pat aktyviai sekė Vilniaus šventės naujienas. Populiariausi Latvijos ir Lenkijos internetiniai portalai pasidalijo vienuolika publikacijų, kurios bendrai pasiekė daugiau nei 21 mln. žmonių. Daugiausia susidomėjimo sulaukė Lenkijos nacionalinio transliuotojo pasidalinta publikacija apie Vilniaus miesto istoriją.

Gausybė sveikinimų socialiniuose tinkluose 

Vilnių išskirtinio gimtadienio proga sveikino tiek aplinkinės šalys, tiek tolimos, bet Lietuvai didelę reikšmę turinčios valstybės. Šalys Lietuvos sostinę sveikino iš lauko reklamų, išskirtiniais meno kūriniais, skirdami progines kalbas, netrūko ir šmaikščių žinučių.

Dar prieš gimtadienio šventę „Go Vilnius“ išplatino žinutę socialiniuose tinkluose, Varšuvoje ir Rygoje, kvietusią kaimynus nepykti dėl didelio triukšmo ir prisijungti prie šventės minėjimo. Panašu, kad kaimynų raginti papildomai nereikėjo – gimtadienio sveikinimai plūdo iš visų aplinkinių valstybių.

Vienas iš originaliausių būdų pasveikinti miestą – laikina tatuiruotė su sukaktimi. Taip Vilnių socialiniame tinkle „Twitter“ pagerbė Rygos miesto meras Mārtiņš Staķis. Nuotraukos apraše kaimyninės šalies sostinės vadovas draugiškai pašiepė Vilnių sakydamas, kad miestas toks senas, jog reikia užsirašinėti jo amžių. Rygos miestas sveikino Vilnių ne tik įvairiuose socialiniuose tinkluose, bet ir reklaminiuose stenduose aplink Katedros aikštę.

Originalumo netrūko ir kitiems kaimyninių šalių miestams. Varšuva vilniečius su gimtadieniu sveikino įspūdingus Vilniaus architektūros šedevrus apjungiančiu piešiniu, o Lenkijos sostinės nacionalinis muziejus, sveikindamas miestą su jubiliejumi, atrinko ypatingą nuotraukų ir paveikslų kolekciją, pasakojančią 1835–1925 m. Vilniaus istoriją.  Miestą su gimtadieniu sveikino ir istorinė Lenkijos sostinė Krokuva bei Estijos sostinė Talinas. Krokuva sveikindama Vilnių su gimtadieniu pasidžiaugė, kad nepamiršo pasveikinti Vilnių,  o Estijos sostinė Talinas lyg tikras brolis priminė, kad skaičiuoja jau šimtmečiu ilgesnę istoriją.

Vilnių gimtadienio proga sveikino ir įvairios užsienio organizacijos, ambasados bei ministerijos. Taivano skaitmeninių reikalų ministerija, sveikindama miestą jubiliejaus proga, linkėjo semtis įkvėpimo iš Baltijos kelio ir kvietė ateityje dar labiau stiprinti Lietuvos bei Taivano bendradarbiavimą. O Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje perdavė linkėjimus iš Vilniaus miesto sesės – Čikagos, kurioje įsikūrusi didžiausia JAV lietuvių bendruomenė.

,,Go Vilnius” socialinių tinklų įrašai apie Vilniaus gimtadienį sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų. Interneto svetainė www.700vilnius.lt, kurioje pristatoma jubiliejinė Vilniaus renginių programa per mėnesį apsilankė ketvirtadalis milijono  lankytojų. Trečdalis lankytojų renginiais domėjosi iš Lenkijos, kas dešimtas  –  iš Latvijos.