Klimato kaita, pandemijos, sparti urbanizacija verčia keisti miesto tvarkymo principus

„Vykstant sparčiai miestų urbanizacijai ir klimato kaitai, pasaulio miestai plačiai diskutuoja apie gyvenimo kokybę, geresnę, sveikesnę, saugesnę savijautą, viešųjų erdvių pritaikymą gyventojų poreikiams. Džiugu, kad Vilniuje sukaupta patirtis, ne tik žinios ar vizijos, kuria galime dalintis. Projekto dalyvius supažindinome su miesto humanizacijos pavyzdžiais Naujamiesčio, Konstitucijos prospekto ir kitų gatvių, atnaujintų viešųjų erdvių ir miesto želdinimo sprendimais bei miesto valdymo inovacijomis , – sako projekto MICROBE „Koronaviruso poveikio mažinimas užstatytoje aplinkoje“ lyderė dr. Dalia Bardauskienė.

Pasak projekto vadovės, Vilnius parodė, kad humanizavus gatvę, ji gali tapti viešąja erdve, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir aktyvus socialinis ekonominis gyvenimas. Šalia viešąja erdve tapusios gatvės esančių pastatų pirmuose aukštuose kuriasi kavinės, parduotuvės, žmonės jų gyvenamoji aplinka tampa estetiškesnė. Atsiranda daugiau galimybių sveikai gyvensenai. Tam tarnauja naujai įrengti ar atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai. Kaip parodė pirmieji rezultatai, – humanizuotose gatvėse tris kartus sumažėjo įskaitinių įvykių. Greta humanizuotų gatvių paspartėjo investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tikėtina, kad ir ateityje žmonės daugiau laiko praleis lauke, daugiau judės ir gyvens aktyvesnį socialinį gyvenimą. Šios praktikos pavyzdžiu įteisintas naujas gatvių tvarkymo kodas.

Vilnius yra penktas Europos miestas pagal žalumą, net 42 proc. Vilniaus teritorijos sudaro miškai ir želdiniai, gamtos saugomos teritorijos. Tačiau keičiantis klimatui ir galvodama apie kokybišką miestiečių gyvenimą, aktyvų laisvalaikį po atviru dangumi ir ateities kartas, savivaldybė skiria didžiulį dėmesį dar didesniam ir kokybiškesniam miesto žalinimui. Per „Žalioji Vilniaus banga“ iniciatyvą į miesto žalinimą įtraukiamos bendruomenės, verslo įmonės bei visuomenines organizacijas. Jie kviečiami atsakingai želdinti savo aplinką, dalyvauti talkose, dovanoti medžius.

Vilniuje pasitelktos žaliosios urbanistines inovacijas. Daugiabučių kiemuose įrengta 100 žaliųjų salelių – poilsio skverų daugiabučių kiemuose bei vienuolika bandomųjų žaliųjų viešojo transporto stotelių. Siekiant sumažinti kaitros poveikį, pernai sostinė visame mieste pradėjo taikyti tvaraus šienavimo principą – t. y. dalyje gatvių skiriamųjų juostų ir pakelių šienauta vėliau, leidžiant augalams subrandinti sėklas ir taip plėsti bioįvairovę, o gyvenamojoje aplinkoje palaikoma trumpesnė veja.

Želdinimo projektai plačiai aptariami su visuomene, tame tarpe ir on line. Informacija talpinama savivaldybės tinklapyje, išduodant leidimus atlikti želdinimo darbus.  Statybos projektuose taikomas Aplinkos žalumo indeksas, peržiūrima, ar projektai tinkamai susieti su želdiniais. Gražiai tvarkoma aplinka kuria miesto įvaizdį, teigiamas emocijas, pasididžiavimą savo gyvenamaja vieta.

2023 kovo 5 d. įvykusiame partnerių susitikime buvo darkart aptarti minėti rezultatai. Bendrai išreikštas tikėjimas, kad pagrindinis projekto partneris – Vilniaus Gedimino technikos universitetas galės papildyti mokymo modulius Vilniaus ir kitų miestų praktiniais pavyzdžiais, sukurtais projekte MICROBE „Koronaviruso poveikio mažinimas užstatytoje aplinkoje“.

Susitikimo medžiaga

Projekto koordinatorius – Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Projekto partneriai:
Vilniaus miesto savivaldybė
Talino technikos universitetas
Granados universitetas
Bolonijos savivaldybė
Bulgarijos tarptautinių organizacijų personalo mokymo institutas
Miesto inovacijų fondas Italijoje