Balandis – žinių apie seksualinę prievartą mėnuo

Pirmą balandžio antradienį Amerikoje dvidešimt trečius metus oficialiai pradedama mėnesį truksianti žinių apie seksualinį smurtą sklaidos kampanija (Angl. Sexual Assault Awareness month, SAAM). Nuo 2001 m. SAAM išaugo į pasaulinį judėjimą, o šiais metais pasiekė ir Lietuvą.

Kampanija „Ne(si)teisink“ siekiama atkreipti dėmesį į pagrindinius stereotipus, su kuriais susiduria nuo seksualinio smurto nukentėję asmenys, ir skatinti nukentėjusiuosius kreiptis pagalbos.

Nors į Lietuvą aptariama iniciatyva atkeliavo tik dabar, tai nereiškia, jog jai nebuvo poreikio. Seksualinis smurtas – kompleksinis reiškinys, galintis pasireikšti įvairiomis formomis, jis yra tvirtai įsišaknijęs ir stigmatizuotas, todėl dažnai neatpažįstamas ar ignoruojamas. Pasak VšĮ „Ribologija“ bendrakūrėjos Redos Jureliavičiūtės, Lietuvoje seksualinio smurto statistikos nėra, nes šia tema daroma labai mažai tyrimų: „Lietuvoje seksualinis smurtas skendi šešėlyje, tačiau Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. su seksualiniu smurtu susidūrusių asmenų jį patiria iš pažįstamų žmonių. Seksualiai smurtauti gali draugai, kaimynai, geri pažįstami, partneriai ar šeimos nariai.“ Šiai temai vis dar trūksta dėmesio, trūksta informacijos apie tai. Negana to, seksualinį smurtą patyrę asmenys vis dar sulaukia visuomenės pasmerkimo ir kaltinimų. Rugilė Butkevičiūtė teigia, kad „Visuomenės požiūriu, mergina pati kalta, kad rizikavo eidama į naktinį klubą ir pasiliko su vaikinais, o išprievartavimas yra tik blogų moters sprendimų padarinys. Tokios situacijos vyksta nuolat, tik apie tai mažai kalbama, nes prievartos aukos jaučiasi pačios kaltos ir nesikreipia nei į policiją, nei pasakoja artimiesiems, ką patyrusios.“

Susivienijusios žmogaus teisių organizacijos Lietuvoje žengia pirmą svarbų žingsnį visą balandžio mėnesį užpildydamos iniciatyvomis, skirtomis aktyviai plėsti visuomenės suvokimą apie seksualinę prievartą, šviesti asmenis bei bendruomenes apie tai, kaip galime užkirsti kelią seksualiniam smurtui ir palaikyti su juo susidūrusius asmenis.

Šį mėnesį kviečiama susiburti kaip bendruomenei ir spręsti rimtą seksualinio smurto problemą. Tačiau kaip ir kiekvienai socialinei iniciatyvai itin reikšmingas visuomenės palaikymas, todėl kviečiame veikti proaktyviai – raginame sekti informaciją apie iniciatyvos organizatorių organizuojamus renginius, juose dalyvauti ir nebijoti dalintis jums svarbiomis žiniomis. Kviečiame mesti iššūkį žalingam požiūriui ir įsitikinimams apie seksualinį smurtą, per ilgai užsibuvusiems stereotipams ir užkirsti kelią seksualiniam smurtui. „Beveik pusė Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad mylėtis su vyru žmonos pareiga. Jei norime, kad tokia nuostata keistųsi, privalome investuoti į mokslu grįstą lytiškumo ugdymą, seksualinio smurto prevencija prasideda nuo lytinių organų pavadinimų žinojimo ir pagarbos savo ir kito asmens kūno integralumui,“ – tvirtina Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalja Kurčinskaja.

Truputis statistikos

Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo duomenims (Prancūzija, 2014 m.) 1 iš 10 moterų nuo 15 m. amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą, 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų buvo išžagintos.

2021 m. Lietuvoje registruotas 291 nusikaltimas ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Toks duomenų neatitikimas rodo, kad Lietuvoje seksualinė prievarta neatpažįstama, o į institucijas kreipiasi tik nedidelė dalis nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto.

Lietuvoje seksualinis smurtas tarp sutuoktinių vis dar nėra pripažįstamas kaip viena iš smurto formų. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga.

2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. 3 proc. merginų ir 10 proc. vaikinų sutinka, kad, „kai mergina sako „ne“ lytiniams santykiams, tai gali reikšti „galbūt“ arba „taip“. Kitaip tariant, 1 iš 10 vaikinų nesustotų iš merginos išgirdęs „ne“.

2021 m. vykdyto tyrimo duomenimis (Prancūzija, 2021 m.) paaiškėjo, kad 51 proc. moterų ir 33 proc. vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo. O Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruotas tik 31 atvejis, iš viso artimoje aplinkoje registruotas 5 801 nusikaltimas.

Kampanijos renginių programa: balandžio mėnesį skirtingose Lietuvos savivaldybėse vyks įvairūs renginiai, skirti seksualinio smurto prevencijai.

Kampanijos spalva: žalsvai mėlyna. Ši spalva naudojama pasaulyje kaip seksualinio smurto prevencijos spalva. Ji simbolizuoja pasitikėjimą ir gijimą.

Kampaniją įgyvendina: Dingusių žmonių šeimų paramos centras su VšĮ „Ribologija“, prie kampanijos prisijungusi asociacija „Lygiai“ ir Įvairovės ir edukacijos namai.

Kampaniją finansuoja: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau informacijos apie kampaniją ir kaip prie jos prisijungi gali suteikti Arūnė Bernatonytė, tel. 8 670 52 725, el. paštas centras2@missing.lt.

Daugiau informacijos apie seksualinį smurtą: ribologija.lt, missing.lt.