Neeilinis šildymo sezonas Vilniuje: drąsūs sprendimai ir gyventojams sutaupyti milijonai

Nuo šiandienos skelbiama ekstremali situacija šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) balandžio 12 d. užbaigė neeilinį šildymo sezoną, kurį ekspertai vadina sėkmės istorija. Sudėtinga geopolitinė situacija ir energetinių išteklių krizė grasino rekordinėmis sąskaitomis, tačiau dėl laiku bendrovės įgyvendinto sprendimo gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu šilumos kaina nuosekliai mažėjo. Bendrovė skaičiuoja, kad vilniečiai šildymo paslaugoms sutaupė apie 30 mln. Eurų ir pateikia išsamesnę sezono apžvalgą.

Siekdama sumažinti augančias šilumos kainas ir valdyti rizikas, susijusias su nepertraukiamu šilumos tiekimu, bendrovė 2022 m. rudenį pakoregavo šilumos gamybai naudojamą kuro struktūrą ir nuo lapkričio iki kovo pabaigos gamtines dujas pakeitė mažasieriu mazutu.

Šį sezoną didžioji dalis, net 58 proc. vilniečiams patiektos šilumos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro), 31 proc. – iš mažasierio mazuto, 10 proc. – iš gamtinių dujų, 1 proc. iš kitų kuro rūšių.

Sėkmingai balansavus skirtingas kuro rūšis Vilniuje šilumos kaina nuolat mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiais sostinės gyventojai už šilumą mokėjo mažiausiai tarp didžiųjų šalies miestų. Vidutinė 2022-2023 m. šildymo sezono šilumos kaina siekė 8,01 ct/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė nei praėjusį sezoną, kuomet šiluma vidutiniškai kainavo 8,48 ct/kWh be PVM.

Mažiausiai už šilumą bendrovės klientai mokėjo kovą – 6,97 ct/kWh be PVM arba 30 proc. pigiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šiluma kainavo 9,98 ct/kWh be PVM. Nuo rugsėjo mėnesio, kai šilumos kaina dėl brangaus kuro buvo išaugusi iki 16,11 ct/kWh be PVM, šilumos kaina susitraukė daugiau nei dvigubai, t. y. 56 proc.

„Mūsų veiklos centre – klientas, todėl nuolat dirbame tam, kad paslaugos būtų kokybiškos, o jų kaina ekonomiškai priimtina. Siekiant suvaldyti rudenį augusias kainas, pasitelkėme alternatyvų kurą, kuris leido klientams pasiūlyti bene mažiausią šilumos kainą visoje šalyje. Įrodėme, kad gebame operatyviai ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją energetinių išteklių rinkose. Tačiau mes neatsižadame savo planų iki 2030 m. Vilniuje atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamybai – tai mūsų kelias švarios ir efektyvios energetikos link“, – sako bendrovės generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Šį šildymo sezoną besitraukianti šilumos kaina turėjo įtakos ir sąskaitų dydžiui. Nuo 2023 m. jos taip pat pastebimai mažėjo, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, neįtraukiant šildymo sezono pradžios ir pabaigos mėnesių, kuomet paslaugos teiktos skirtingą laiko tarpą.

Pavyzdžiui, 50 kv. m. buto šildymas renovuotame daugiabutyje vidutiniškai per mėnesį kainavo 53 Eur, o 2021-2022 m. šildymo sezoną kiek daugiau – 67 Eur. Atitinkamai nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai šildymui šiemet per mėnesį vidutiniškai išleido apie 91 Eur, kai pernai teko mokėti apie 114 Eur.

Tirpo ne tik sąskaitos, bet ir skolos. Šį šildymo sezoną skolingų gyventojų skaičius sumažėjo 18 proc.

Sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas šilumos kiekis. Šiemet į tinklą bendrovė patiekė kiek daugiau nei 2 TWh šilumos, iš kurios apie 1,2 TWh pagamino pati, dar apie 1 TWh supirko iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie šilumą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Nors žiema nebuvo šalta ir vidutinė lauko oro temperatūra siekė 1,2 laipsnius, pernykštis šildymo sezonas buvo dar 0,3 laipsniais šiltesnis. Šalčiausias šio šildymo sezono mėnuo buvo gruodis, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra siekė -3 laipsnius. Šalčiausia sezono para fiksuota sausio 7-ąją, kai vidutinė paros temperatūra siekė 11,8 laipsnių šalčio. Šią parą į tinklą buvo pateikta 18 234 MWh šilumos.

Beveik dviem savaitėm anksčiau nei pernai užbaigus šildymo sezoną bendrovė jau pradėjo ruoštis naujam. Iki rudens atliekant kasmetinius hidraulinius bandymus bus patikrintas ilgiausias Lietuvoje šilumos tiekimo tinklas, šiuo metu siekiantis 758 km. VŠT taip pat investuos į šilumos tiekimo tinklo atnaujinimą ir skirtingose miesto vietose atliks šilumos trasų rekonstrukcijas.

Ateinantį šildymo sezoną pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, kuris padidins šilumos, gaminamos iš biokuro, kiekį Vilniuje.