Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus vadovui svarbiausia – motyvacija ir lyderystė

Savivaldybės pastatas

Nuotr. S. Žiūros

Šiuo metu neįvyksta 50 proc. valstybės tarnautojų ir 30 proc. valstybės tarnybos įstaigų vadovų konkursų. Beveik 60 proc. darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje dėl darbo užmokesčio nekonkurencingumo, kuris beveik du kartus yra mažesnis nei privačiame sektoriuje. Aukščiausio lygio vadovų pritraukimui į viešąjį sektorių trukdo politinis kontekstas, įstaigos reputacija, sudėtingi administraciniai procesai, nuogąstavimai dėl galimybės daryti sprendimus ir suburti savo komandą. Be to, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad skelbiami konkursai yra surežisuoti, todėl nėra jokios prasmės juose dalyvauti.

Tokie pagrindiniai aspektai buvo išgryninti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje diskusijoje „Lyderystės viešajame sektoriuje svarba. Kodėl pritraukiant vadovus pralaimima verslui?“

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė pastebi, kad gana daug į viešąjį sektorių atėjusių dirbti žmonių nustemba, su kokiais tempais ir kokiais dideliais darbų krūviais kartais tenka susidurti. „Viešasis sektorius yra išskirtinis tuo, kad visur labai griežti terminai ir reikalavimai, kurie yra paremti įstatymais. Ir mes privalome jų laikytis. Bet nepaisant viso to, pasitelkus savo kūrybiškumą ir motyvaciją galima labai daug ką padaryti“, – tikina L. Koriznienė.

Lina Koriznienė

Nuotr. S. Žiūros

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės „Grinda“ direktorius Andrius Griškevičius pripažįsta, kad prieš metus iš verslo atėjęs į viešąjį sektorių pasigedo lyderystės. „Nors viešajame sektoriuje daugiau apribojimų, dėl kurių kartais ilgiau užtrunka tam tikri procesai, bet yra didelis nusiteikimas kantriai ir sistemingai siekti užsibrėžtų tikslų. Jeigu vadovas turi motyvacijos, galvoja apie tai, ką dar padaryti, yra atviras sau ir pokyčiams – gali nuversti didelius kalnus“, – įsitikinęs A. Griškevičius.

Ateitis gan miglota: jaunimas nori dirbti sau

Nors šiuo metu jauniems žmonėms yra galimybių iš arčiau pažinti viešojo sektoriaus darbą per studentų praktikas viešojo sektoriaus įmonėse studijų metu ir aukštųjų mokyklų siūlomus viešojo sektoriaus modulius, jaunimas, kuris šiuo metu studijuoja, galvoja apie tai, kad baigęs mokslus dirbs ne viešajame sektoriuje.

„Dabar yra verslo startuolių laikas, todėl verslo kūrimas yra aktualus verslo studentui. Žinoma, yra dalis, kurie orientuojasi į socialinius projektus, valstybinį sektorių, bet didžioji dauguma galvoja apie vertės kūrimą sau. Tokiems studentams nėra patrauklios net siūlomos viešojo sektoriaus motyvacinės priemonės – investicijos į mokymąsi, komandiniai renginiai, draudimas, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.“, – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Didelės viltys dėl valstybės tarnybos reformos

Dar pernai lapkritį Vidaus reikalų ministerija parengė ir Seimui pristatė valstybės tarnybos reformos projektą, kuriuo siekama stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus vadovas pats galės susiburti savo komandą. Tokiu būdu siekiama didinti darbo valstybės tarnyboje patrauklumą bei norima pasiekti geresnių darbo rezultatų.

„Projekte didžiausias dėmesys yra skiriamas įgalintam įstaigų vadovų korpusui. Siekiama, kad įstaigos vadovas turėtų daugiau laisvės veiklos organizavime, įskaitant komandos formavimą, atlygio gairių nustatymą. Taip pat numatoma įstaigų vadovams užtikrinti konkurencingą atlygį, daugiau dėmesio skirti įstaigų tikslų pasiekimui ir rodiklių sudarymui. Kompetencijų kėlimas taip pat tampa prioritetiniu tikslu, siekiama centralizuotai organizuoti ugdymo sistemą. Ir visos šios veiklos bus Viešojo valdymo agentūros kasdienybė“, – valstybės tarnybos reformos tikslus vardija Viešojo valdymo agentūros prie VRM vadovas Artūras Palekas.

„Bet galbūt mums reikėtų tiesiog nustoti konkuruoti su verslu? Reikėtų daugiau galvoti apie tai, kaip kurti vertę ten, kur mes esame – viešajame sektoriuje. Tiesiog dabar jau esantys vadovai turėtų kurti teigiamo lyderio pavyzdį, kuris įgyvendina įmonės tikslus ir juos nuolatos viešina, kuris nuolatos mokosi ir prisitaiko prie naujų galimybių. Tik tokiu būdu sukursime patrauklias darbo vietas būsimiems vadovams“, – reziumuoja VU Verslo mokyklos direktorė dr. B. Miškinienė.