Kviečia konferencija „Miestas ir kalba“

Lietuvių kalbai neabejingi vilniečiai gegužės 3 dieną kviečiami į konferenciją „Miestas ir kalba“, kurioje į miesto ir kalbos santykį žvelgiama iš netikėtų rakursų.

„Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba“

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau ne pirmus metus suremia pečius ir pakviečia regiono bibliotekininkus bei visus, kurie domisi lietuvių kalbos aktualijomis, į Lietuvių kalbos dienoms skirtą konferenciją. Šiemet jos tema „Miestas ir kalba“, vyks gegužės 3 dieną senamiestyje įsikūrusioje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10).

„Gyvename daugiakultūrėje visuomenėje. Kasdien mieste girdime įvairių kalbų, tarmių, skaitome ir ne visada suprantame iškabas, reklaminius skelbimus. Pastebime, kad ir į mūsų kasdienę kalbą skverbiasi tarptautiniai žodžiai, vis dažniau reiškinius vadiname angliškais, o ne lietuviškais pavadinimais. Tuo pačiu didžiuojamės, kad turime seną, net archajišką ir vis dar gyvą lietuvių kalbą. Norėdami parodyti jos grožį, išsaugoti ir turtinti ją, kasmet organizuojame lietuvių kalbos konferencijas. Tikime, kad tauta gyva tol, kol gyva jos kalba“, – sako Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

„Miesto gyventojų kalba – ypatinga substancija, iš kurios gali spėti apie tos vietos gyventojų būdą ir apskritai vidinį pasaulį – kiek jie išprusę, verslūs, laimingi ar nelaimingi. „700 metų jaunas“ Vilnius išgyveno įvairius laikotarpius, daugiausia buvo daugiatautis, daugiatarmis miestas, toks jis yra ir dabar. Konferencijoje bus įdomu išgirsti ir apie miesto praeitį, ir apie čia gyvenusius ar gyvenančius vilniečius, mintis iš jų pačių lūpų, ir apie jaunąją vilniečių kartą – jų kalbėjimo stilių ir ant miesto plokštumų paliekamus šiandienos ženklus. Gerai, kad į miesto ir kalbos santykį pažvelgta, sakyčiau, netgi visai netikėtais rakursais“, – sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė.

Pranešimų įvairovė

2022 metų Kalbos premijos laureatas literatūrologas doc. dr. Regimantas Tamošaitis pranešime „Kalba, kūryba ir gyvenimas“ teigia, kad kalba yra ne tik minčių bei jausmų raiškos ir siužeto kūrimo priemonė, ji pati savaime yra galingas žmogiškųjų prasmių laukas, kuriame gyvena tautos istorija, kultūrinė atmintis, archetipų saugykla.

Dr. Darius Kuolys aptars Gedimino laiškų kuriamus Lietuvos valstybės, valdovo ir visuomenės vaizdinius, o istorikė dr. Vitalija Stravinskienė pasakos, kaip tarpukario metais Vilniaus mieste buvo įgyvendinama valstybinės kalbos (lenkų) politika, ar buvo numatytos kokios nors išimtys mažumų kalboms, ar už gimtos kalbos vartojimą buvo galima nukentėti fiziškai.

Paauglių kalba dažnai vertinama neigiamai: laikoma netaisyklinga, žargoniška, iškraipyta, su keiksmažodžiais, anglų ir rusų kalbos elementais ir kt. Vis dėlto Vilniaus jaunimo kalbos tyrimus apibendrinančiame dr. Ramunės Čičirkaitės pranešime „Kaip ir kodėl kalba vilniečiai paaugliai?“ į vilniečių paauglių kalbą žvelgiama iš kitos perspektyvos – kaip į socialinės tapatybės raiškos, savito stiliaus kūrimo ir priklausymo grupei priemonę.

Prof. Saulius Keturakis konferencijoje kelia klausimą „Lietuvių literatūra: kokia ji galėtų būti?“, o prof. dr. Arvydas Lietuvninkas pasakos asmeninę patirtį pranešime „Mano istorija: Suvalkija–Sibiras–Vilnius. Kaip aš mokiausi gimtosios kalbos iš naujo“.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja Aurika Usonienė  apžvelgs Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio raidą nuo XVI a. iki mūsų dienų. Ką mums pasakoja iškabos, užrašai ant visuomeninių pastatų, skelbimų lentos, rodyklės, gatvių pavadinimų lentelės, parduotuvių vitrinos?

Komunikacijos specialistė Kristina Kurilaitė domisi gatvės menu, tad dalinsis įžvalgomis, kaip miesto gatves ir pastatus „prakalbina“ užrašus ant jų sienų paliekantys gatvės menininkai.
Mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas Vytautas Toleikis pristatys pranešimą „Vis naujai atrandami Vilniaus ženklai – ar jie taps vilnietiškos tapatybės dalimi?“

Įdomieji praktiniai užsiėmimai

Konferencijoje pranešimus paįvairins praktiniai užsiėmimai su biblioterapeute dr. Daiva Janavičiene, muzikos terapeute Laura Budreckyte, diskusija su istorinių romanų autoriumi ir tinklaraštininku Regimantu Dima. Norintieji išmėgins jėgas Lietuvių kalbos dienų viktorinoje. Konferenciją užbaigs Povilo Girdenio muzikinė programa „Žemāitis Vilniaus miestelie“. Viso renginio metu veiks Lietuvių kalbos instituto edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“.

Daugiau informacijos apie konferenciją „Miestas ir kalba“ ir registracija į ją – bibliotekos interneto svetainėje www.amb.lt.

Programa Konferencijos Miestas ir kalba