Žaliosios Europos sostinės: ko galime pasimokyti iš Lahti patirties?

Darbo dienos pavakary Vesijarvi ežero (Suomijoje) krantinė gyva: pilnos lauko kavinės, daug vaikštinėjančių, žvejojančių. Sunku patikėti, kad dar prieš kelis dešimtmečius tai buvo pats užterščiausias ežeras Suomijoje – merdintis, dvokiantis, vasarą žydintis žaliai. Į jį patekdavo šalia įsikūrusio pramoninio Lahčio miesto fabrikų ir gyventojų nuotekos, žemės ūkio teršalai.

Pražūtingos žmogaus veiklos pasekmės buvo akivaizdžios, ir miesto bendruomenė susitelkė: gyventojai, mokslininkai, privatus sektorius bendromis pastangomis atgaivino ežero ekosistemą. Ši kova ne tik suvienijo visus, bet ir tapo nedidelio miesto, turinčio vos 120 tūkst. gyventojų, lūžio tašku kelyje link Europos Žaliosios sostinės titulo.

Priimti iššūkį – sumažinti CO2 pėdsaką

Iki 2025 m. Lahtis rengiasi tapti klimatui neutraliu. Vilnius taip pat siekia 2025 metais tapti Europos žaliąja sostine, o klimatui neutralus turėtų tapti iki 2030 m.

Kaip parodė Lahčio patirtis, kad miestas taptų klimatui neutralus, reikia visų pastangų – vietinės valdžios, verslo, gyventojų susitelkimo. Šiuo metu Lahtis, kaip ir Vilnius, drauge su kitais pasaulio miestais, dalyvauja ES finansuojamoje „Climate Campaigners“ programoje, kuri skatina gyvenimo būdo pokyčius ir įtraukia asmeniškai prisidėti prie pasaulinės klimato kaitos mažinimo, stebėti savo gyvenimo veiksmų CO2 pėdsaką.

Programėlės, kurią gali nemokamai parsisiųsti kiekvienas, naudotojai jau atliko daugiau nei 8700 iššūkių, vilniečiai – vieni aktyviausių. Už įvykdytus iššūkius skiriami taškai, o juos galima iškeisti į dovanas: marškinėlius, bilietus į muziejus ar baseiną. 

Elektriniai dviračiai ir oro tramvajus

Gyventojų įsitraukimas – labai svarbus, siekiant esminių pokyčių. Tam pritaria ir Lahčio savivaldos atstovai. 
Šiuo metu vienas didžiausių Lahti miesto iššūkių – kaip persodinti gyventojus iš automobilių į viešąjį transportą ar paskatinti eiti pėsčiomis, rinktis dviračius, paspirtukus ar kitas alternatyvias transporto priemones. Mieste plačiai išsidriekę gyvenamieji rajonai, atstumai – nemaži, talpios stovėjimo aikštelės. Pramoninis miestas kažkada buvo labiau planuotas automobiliams, nei žmonėms, pripratino gyventojus kelionėms rinktis būtent automobilį. Į darbą taip keliauja beveik pusė (48 proc.) miestiečių.

 

Lahčio Aplinkos direktorė Elina Ojala, akcentavo, kad iššūkį spręsti pradėta nuo reikiamos infrastruktūros kūrimo. Dabar Lahtis turi 665 km gatvių, ir beveik tiek pat – 543 km – dviračių takų.
Miesto savivalda skatina naudotis ir dviračių dalijimosi paslauga. Įsigyta 500 elektrinių dviračių. Kodėl elektrinių? Miestelis gana kalvotas, todėl nepatyrusiems dviratininkams gana sunku į juos užkilti vien savo jėgomis. Savivaldos pastangos po truputį atsiperka. Vasarą miestelis pilnas dviračių.

Suomijoje šiltasis sezonas, kai patogu važiuoti dviračiais, trunka trumpai, todėl investuojama ir į viešąjį transportą. Jo pertvarka prasidėjo dar 2007 m. Tačiau atsinaujinimas vyksta iki šiol. Pavyzdžiui, visai neseniai miestas įsigijo 34 elektrinius autobusus.

Lahtis kartu su viena iš technologijų vystymo startuolių pasirašė sutartį dėl pirmojo Suomijoje oro tramvajaus, kurio vagonai kabinami ant lynų ar ore esančių sistemų. Pirmoji linija bus maždaug 650 m ilgio ir sujungs dvi miesto zonas.

Lahčio gyventojai jau turi patirties, kaip sėkmingai pasinaudoti išmaniais sprendimais. Prieš keletą metų Lahčio universitete buvo sukurta mobilioji programėlė „CitiCAP“, kuri automatiškai atpažindavo gyventojo keliavimo būdą ir skaičiuodavo, koks paliekamas CO2 pėdsakas. Programėlės naudotojams buvo nustatomas savaitės CO2 limitas. Dažnai važiuojantiems viešuoju transportu, dviračiu ar daug vaikštantiems pėsčiomis, neviršijus savaitės limito, suteikiamos nuolaidos viešajame transporte. 

Biblioteka gali atstoti biurą

Lahtis daug dėmesio skiria žiedinei ekonomikai skatinti, remia vietinių ūkininkų produkciją, palaiko ir propaguoja dalinimosi kultūrą. Pavyzdžiui, kiekvienas atėjęs į miesto savivaldos klientų aptarnavimo centrą gali nemokamai naudotis susirinkimų patalpomis, laisvalaikio erdvėmis, virtuvėle, kūrybinių dirbtuvių patalpomis, kuriose yra ir siuvimo mašinos, stalai rankdarbiams. Įspūdį palieka ir miesto biblioteka. Čia nieko netrūksta ir dirbančiam, ir besimokančiam: individualaus ir grupinio darbo vietos, skaityklos, paskaitų erdvės, muzikos įrašų perklausymo salė, biuro paslaugos – skaitytuvai, spausdintuvai, 3D spausdintuvai, kompiuteriai su specialia programine įranga redaguoti vaizdo medžiagą, nuotraukas, nedidelė garso įrašų studija, vieta įrašinėti tinklalaides, vaizdo žaidimų kambarys, mažiesiems mokytis ir žaisti skirtos erdvės, paauglių kambariai.

Bibliotekoje kiekvienas norintis gali pasiskolinti ir sporto inventorių – treniruoklius, įvairią sporto įrangą, vaikščiojimo lazdas, ar tiesiog įvairius įrankius, tokius kaip žnyples šiukšlėms rinkti. O bibliotekos kavinė tiekia daugiausiai vegetarišką maistą, pagamintą iš vietinių ūkininkų produkcijos. 

Ką dar daro Lahtis, kad taptų klimatui neutralus? Šiuo metu miestas panaudojama 99 proc. buitinių atliekų: trečdalis perdirbama, du trečdaliai virsta šiluma ir energija. Dar 2019 m. mieste uždrausta kūrenti anglis.

Daug dėmesio skiriama ir statybų sektoriui, kuris generuoja nemažą dalį į aplinką išskiriamo CO2. Stengiamasi panaudoti tai, kas jau sukurta. Esami pastatai konvertuojami ir pritaikomi naujoms reikmėms. Buvę baldų fabrikai virto pasaulyje pripažinto dizaino Sibelijos koncertų sale. Lahčio universitetas taip pat įsikūrė buvusioje medienos fabriko gamykloje.  

Miškais apsuptame Suomijos mieste skatinama panaudoti jau esamas medžiagas, pastatus, propaguojama medinė architektūra. Beje, vieninteliame Suomijoje Lahčio universitete dėstomas medinės architektūros kursas.

Aplinkos gydytojai

Miestas turi klimatui neutralią ledo ritulio komandą ir orkestrą. Lahčio gyventojai į aplinką stengiasi žiūrėti holistiškai. Šį požiūrį atspindi įdomus suomių eksperimentas – „Aplinkos gydytojas“. Šio projekto tikslas – įtikinti gyventojus, kad žmonių ir planetos sveikata tiesiogiai susijusi tarpusavyje. Kuo sveikesnė planeta, tuo sveikesnis žmogus. Lahtis turi atestuotą Aplinkos gydytoją dr. Hanną Haveri, kuri bando aplinkai draugiškas veiklas integruoti į sveikatos priežiūros sistemą. Du mėnesius vyko eksperimentas, kuriame dalyvavo įvairaus amžiaus savanoriai, kurie turėjo laikytis tam tikrų rekomendacijų: vaikščioti basomis, užsiimti daržininkyste ir sodininkyste, rinkti ir valgyti maistą, kurį duoda pati gamta (miško uogas, pieno produktus keisti augalinėmis užtepėlėmis ir pan.). Po dviejų mėnesių tyrimai buvo daug žadantys – buvimas gamtoje sumažino kortizolio, kuris rodo streso lygį, kiekį kraujyje, sustiprino imunitetą.

„Išradingi sprendimai, naujos technologijos ir gyventojų įsitraukimas padėjo mums tapti Žaliąja sostine ir išskiria Lahtį iš kitų Suomijos miestų“, – pristatinėdama Žaliąją sostinę kalbėjo Lahčio aplinkos direktorė E.Ojala.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt