Renovacijos projektus Vilniuje kuruojanti Eglė Randytė: „Tikslas – ne atimti kompensacijas, o skatinti renovaciją“

Nuvilnijus informacijos bangai, kad sostinės gyventojai, gaunantys kompensacijas už šildymą ir balsuojantys prieš renovaciją, valstybės paramos nebegaus, patikslinama, kokių priemonių artimiausiu metu bus imtasi. Vilniaus miesto savivaldybė kompensacijas mažinti nutarė nuo šio šildymo sezono.

Kartu su sostinės savivaldybe renovacijos proveržį vykdančios viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė tikina, kad vienus ledus pralaužti – lengva, kitus – kiek sunkiau. Kartu su komanda Eglė kurį laiką administruoja daugiabučių modernizavimo procesus ir pastebi, kad viena iš pastaraisiais metais besikartojančių tendencijų yra tokia, jog valstybės paramą už šildymą gaunantys gyventojai pasisako prieš renovaciją.

„Mums iki šiol nesuprantamos tokio pasirinkimo priežastys. Kartais priimti sprendimui dėl namo renovacijos pritrūksta vos keleto balsų. Staiga ima ir paaiškėja, jog prieš balsavo valstybės paramą už šildymą gaunantis asmuo. Paradoksalu, kad jam renovacija nekainuoja, o tie gyventojai, kurie nori taupyti, pagerinti gyvenimo kokybę ir padidinti turimo nekilnojamo turto vertę lieka surištomis rankomis.“

Eglė prideda, kad pagrindinis savivaldybės prioritetas – skatinti daugiabučių renovaciją ir padėti jai pasiryžusiems gyventojams. „Niekas nesuinteresuotas iš gaunančių paramą ją atiminėti. Asmenis, kurių pajamos mažos, valstybė remia ne vien skirdama kompensacijas už šildymą, bet ir jiems apsisprendžiant dėl daugiabučio namo renovacijos. Minėtiems asmenims padengiamos visos renovacijos išlaidos, – pasakoja ji. – Vadinasi, pirmiausia reikia šviesti visuomenę, kad pritarę renovacijos projektui tokie gyventojai nieko nepraras. Nei kompensacijų, nei savo lėšų renovuojant daugiabutį namą. Visgi kliudant namo atnaujinimo procesui,  numatoma tokius asmenis drausminti.“

Pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kompensacijas už šildymą gaunantys asmenys neturėtų kliudyti, bet priešingai – įsitraukti priimant sprendimus dėl daugiabučio renovacijos. Deja, ilgametė praktika rodo, jog šios atsakomybės dauguma nepaiso. „Galbūt trūksta informacijos, žinių, tačiau stengiamės šią opią problemą spręsti. Būtent todėl  paaiškėjus, kad sprendimas dėl renovacijos nepriimtas dėl paramą už šildymą gaunančių asmenų priešiškumo, tokiems kompensacijas valstybė mažins arba neskirs.“

Eglė pastebi, kad gaunančius paramą už šildymą asmenis reikėtų informuoti ne tik apie galimybes, bet ir renovacijos privalumus. Kai kurie vis dar mano, kad namo renovacija – tik naujas, gražus drabužis, kurio vienintelė nauda – puiki išvaizda. Tačiau nusprendus atnaujinti daugiabutį tvarkomos jo priešgaisrinės, vėdinimo sistemos, elektros instaliacija, keičiami langai, šiltinamas stogas, atnaujinamos šildymo ir karšto vandens sistemos. Tai mažina suvartojamos namo energijos kiekį ir padeda įgyvendinti Vilniaus, kaip klimatui draugiško miesto, viziją.