Vilniuje populiarėja miesto daržininkystė

Nuo balandžio 25 d., arba Šv. Morkaus dienos, lietuviai pradėdavo darbus daržuose ir pirmiausia sėdavo morkas. Miesto daržininkystė populiarėja ir Vilniuje. Pilaitėje miestiečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę“, Sapiegų parke antakalniečiai šiuo metu turi ir lysvių lauke, ir ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Morkos ir burokėliai auginami net Senamiestyje. Naujas bendruomenės daržas atsiras Verkiuose, o Naujininkuose, naujojoje Savivaldybės viešojoje erdvėje, projektuojama vieta ir gyventojų daržams.

Nuo kelių lysvių iki hidroponinio daržo

Vienas iš pirmųjų bendruomeninių daržų dar 2013 m. buvo įkurtas Antakalnyje. Veikla prasidėjo nuo trijų lauko lysvių. Vėliau daržas plėtėsi, pradėtas naudoti apleistas šiltnamis. Aktyvi bendruomenė rengė atviras talkas, kaimynų dienas, kitus renginius, kvietė norinčiuosius prisijungti. Daržą prižiūri asociacija „Antakalniečių bendruomenė“. Kasmet daržininkauja apie 20–30 žmonių.

Nuo miesto daržininkystės prasidėjo ir Antakalniečių bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ veikla, kuri savo patalpose turi ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Jame atliekami inovatyvios daržininkystės eksperimentai. Tai turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur kiekvienas norintis gali laisvai ateiti ir apžiūrėti tokio daržininkavimo sistemą.

„Per veiklą daržuose atsiranda ir aktyvi bendruomenė, todėl bendruomenės daržuose akcentą skirčiau bendruomenėms, o ne daržams. Tai net labiau socialinė veikla nei daržininkystė“, – kalbėjo „Miesto laboratorijos“ atstovė Goda Sosnovskienė.

Naujas daržas – Verkiuose

Prieš penkerius metus bendruomeninis daržas atsirado Pilaitėje, šalia „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių. Vydūno gatvėje įsikūręs daržas iš pradžių turėjo 6 lysves, vėliau plėtėsi ir šiuo metu jame yra net 33 lysvės, kurias prižiūri bendruomenės nariai.

„Iš pradžių visos lysvės buvo bendros. Ši koncepcija nelabai buvo priimtina, kiekvienas norėjo atskiros lysvelės. Tačiau kai bendruomenė susiformavo, vieni su kitais susipažino, pradėjo populiarėti ir bendros lysvės. Užaugome“, – kalbėjo viena iš šio daržo įkūrėjų architektė Laura Petruškė. „Idėjų lysvė“ kol kas sėkmingai auga, nes jų iniciatyva šiais metais bus įkurtas dar vienas daržas Verkiuose – prie buvusių Verkių dvaro arklidžių.

Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame nevyriausybinių organizacijų bendruomeninių veiklų rėmimo konkurse ši idėja buvo atrinkta iš kitų 15-os ir gavo finansavimą. Verkiuose atsiras 8 pakeltos lysvės, bus suteikta vandens prieiga, įrengtos dėžės įrankiams susidėti.

„Vos socialiniuose tinkluose paskelbėme žinią apie kuriamą bendruomeninį daržą, norinčiųjų daržininkauti atsirado daugiau, nei turime ploto. Gegužės 1 dieną jau kviečiame į pirmąją talką“, – džiaugėsi miesto daržininkystės iniciatorė L. Petruškė.

Bendruomeninį daržą Senamiestyje, vidiniame kieme tarp Šv. Stepono ir V. Šopeno gatvių, yra įkūrusi Gėlių parko bendruomenė. Šalia į kultūrinę veiklą orientuota organizacija „Sodas 2123“  turi daržą Vitebsko gatvėje. Bendruomenės prižiūrimų daržų yra Užupyje, Šiauriniame Žvėryne.

Kiekvienam darželiui – po daržą

Pakeltos lysvės įrengiamos mokyklose bei darželiuose. Praėjusiais metais 17 mokyklų vykdė Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamus visuomenės aplinkosauginio švietimo projektus, jų metu kūrė ir naudojo žaliąsias edukacines erdves, kuriose augino įvairius prieskoninius, aromatinius, vaistinius augalus, daržoves, vaismedžius ir vaiskrūmius.

„Mokyklose pakeltos lysvės dar nėra taip populiaru, o štai darželiai jau beveik visi turi mažesnes ar didesnes lysves, kai kurie – net šiltnamius. Juose vaikai susipažįsta su augalais, jų priežiūra, patys pabando užauginti daržoves“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė Ona Motiejūnaitė.

Pažinti augalus ir daugiau sužinoti apie jų savybes padeda šalia esančios etiketės su augalų pavadinimais ir QR kodais, stendai su augalų gyvenimo ciklais. Pedagogai yra parengę metodinę medžiagą, skirtą mokinių augalų auginimo įgūdžiams ugdyti, supažindinti su ekologine žemdirbyste, augalų tyrimo metodikomis.

Daržai – ir skveruose

Vietos miestiečių daržams numatomos ir viešosiose erdvėse. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja gyventojų poilsiui pritaikyti 1,2 ha ploto viešąją erdvę Naujininkuose prie Tūkstantmečio ir Dariaus ir Girėno gatvių. Teritorijoje numatyta vieta daržininkystei, kompostavimui, pavėsinė, vandens kolonėlė.

„Tai pirmoji viešoji erdvė Vilniuje, kurioje esame paskyrę vietos ir bendruomenės daržams. Tikimės, tai paskatins ne tik bendruomeniškumą, bet ir populiarins miesto daržus Vilniuje“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vedėja Akvilė Myško-Žvinienė.

Grigiškėse, Afindevičių gatvėje planuojamoje tvarkyti teritorijoje taip pat numatoma palikti vietą miestiečių daržams, kurie čia daržininkauja jau nuo seniau.

Gėlynai su kopūstais ir pupelėmis

Pernai daržas-gėlynas, įkurtas Šnipiškių gatvėje prie prekybos centro CUP, džiugino vilniečius visą šiltąjį sezoną. O rudenį kartu su sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ vaikais buvo švenčiama derliaus šventė. Šiemet čia bus pasodinta 387 lapinių burokėlių, 88 moliūgų, 156 lapinių kopūstų, 176 garbanotųjų kopūstų, 110 vijoklinių pupelių, 154 kukurūzų, 422 burnočių, 387 raudonėlių sodinukų. Darže nuo pernai dar liko pasėtų daugiamečių augalų: astrų, kinmėčių, mėtų, pankolių.

„Vakarų Europos šalyse itin populiarūs vadinamieji miesto daržai ir valgomieji gėlynai. Jie atrodo gražiai, tačiau kartu yra ir savotiška edukacija miestiečiams, ypač vaikams – apie augalus, daržoves, kurios atsiduria ant mūsų stalo“, – kalbėjo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė.

Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi gyventojams miesto daržininkystės gidą, kuris padėtų miestiečiams šalia namų įkurti savo daržą. „Susitarus su kaimynais, darželį galima įkurti ir prie daugiabučio. Tai proga ne tik užsiauginti daržovių, bet ir užmegzti ryšius su kaimynais“, – sako Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuro patarėja.

Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt