Pirmųjų Vilniaus spaustuvių beieškant

Šiemet gegužės 7-ąją sukanka 120 metų, kai Lietuvoje panaikintas draudimas leisti lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Ta proga „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia į kelią ieškoti vietų, kur kadaise dūzgė senosios Vilniaus spaustuvės, tarškėjo raidės ir pasaulį išvysdavo knygos, su naujuoju teminiu maršrutu „Baltos lankos, juodos avys. Istorinės Vilniaus spaustuvės“.

Dabar skaitydami knygas net nesusimąstome, kad pirmųjų spaustuvių istorija Vilniuje siekia dar XVI a.  Įdomu, kad Vilniuje pirmoji spaustuvė atsirado anksčiau nei daugelyje kitų Rytų ir Šiaurės Europos miestų: Pranciškus Skorina čia spaustuvę įkūrė 1522 m., o Maskvoje spauda atsirado apie 1552 m., Rygoje – 1588 m., Kijeve – 1580 m., Taline – 1635 m., Minske – 1790 m. Vilniuje jau XVI a. pabaigoje veikė apie 10 spaustuvių ir buvo spausdinama tiek knygų, kiek likusioje Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje, lietuvių, lotynų, rusėnų, lenkų, baltarusių, graikų, ispanų, italų, vokiečių ir kitomis kalbomis.

Kadangi Vilnius buvo įvairių religinių institucijų susitelkimo centras, čia klestėjo bažnytinės ir vienuolynų spaustuvės. Katalikai, stačiatikiai, protestantai, vėliau ir judaizmo išpažinėjai tarpusavyje konkuravo, stengėsi nurungti vieni kitų knygas. Tai irgi turėjo įtakos poligrafijos raidai. Kelis kartus keitėsi valstybės struktūra, miestą niokojo gaisrai, siautė maras, karai, okupacijos, spaudos draudimas. Tačiau XIX a. pab. – XX a. pr. kova dėl spaudos lotyniškaisiais rašmenimis išjudino sąmoningąją lietuvių dalį ir prikėlė tautą naujam visuomeniniam kultūriniam gyvenimui.

Visa ši istorija prieš akis atsivers tiems, kurie įveiks 5 km ilgio maršrutą su 11 jo sudarytojos Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės atrinktų stotelių. Pasak jos, einant šiuo maršrutu galima ne tik pagerbti spausdinto žodžio pradininkus, bet ir prisiminti kultūros, religijos istoriją bei įvairius to meto visuomeninius procesus.

„Tiesa, eidami šiuo maršrutu senųjų spaustuvių nepamatysite, tik vietas, kur jos buvo įsikūrusios, galėsite apžiūrėti paminklus ar paminklines lentas, pagerbiančias pirmuosius leidėjus, išgirsti pirmųjų spaustuvių istorijas ir įsivaizduoti, kaip vienu ar kitu laikotarpiu atrodė Vilnius ir to meto raštija. Po šio maršruto siūlyčiau užsukti į Energetikos ir technikos muziejų ir apžiūrėti atkurtą P. Skorinos naudotą presą. Dar geriau – susiorganizuoti edukaciją „Skorinos spaudos dirbtuvės“, susipažinti su tuomete spaudos technika, iš literų surinkti tekstą ir patirti spaudos pirmtakų darbo skonį“, – papildomą patirtį siūlo S. Bertulienė.

Ji neatmeta galimybės maršrutą ateityje papildyti ir stotelėmis apie šiuolaikines spaustuves. „Man rodos, net interneto ir prasidedančioje dirbtinio intelekto eroje spausdintas žodis, knygos neužleido savo pozicijų ir neprarado reikšmės“, – įsitikinusi maršruto autorė.

Kviečiame registruotis į maršruto pristatymus su jo kūrėja:

• Gegužės 11 d., 11 val., – https://bit.ly/3y7hDHU;
• Gegužės 11 d., 14 val., – https://bit.ly/4dv9HQU.

Nemokamą maršrutą „Baltos lankos, juodos avys. Istorinės Vilniaus spaustuvės“ savarankiškam pasivaikščiojimui galite rasti ČIA.

Tyrinėti Vilnių kalbos keliais galima ir su kitais ,,Neakivaizdinio Vilniaus maršrutais”: „Poetinės Vilniaus plytos“, „Literatūrinis Vilnius“, „Kalbos keliu“, „Vilniaus geto knygnešiai“, „Česlovo Milošo Vilnius“, „Vilniaus pokeris“.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – Vilniaus miesto savivaldybės alternatyvaus Vilniaus pažinimo projektas, skatinantis tyrinėti miestą pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu nemokamais teminiais maršrutais bei rajonų studijomis svetainėje www.neakivaizdinisvilnius.lt, mobilioje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ (Google Play arba Apple Store), žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“, socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram.