Svarbi informacija
Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta įamžinti Bazilijonų vienuolyno spaustuvę
Gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniuje, prie buvusio Bazilijonų vienuolyno pastato Aušros Vartų g. 7A, kuriame šiuo metu veikia mokslo ir menų mokykla „Taškius“, atidengta atminimo lenta, skirta įprasminti Vilniuje veikusią Bazilijonų vienuolyno spaustuvę. Spaustuvės veikla prisidėjo prie LDK rusėnų bendruomenės įtraukimo į europietiškos civilizacijos erdvę, Vilniaus spaudos raidos, nuopelnų platinant spausdintinį žodį lietuvių ir latvių kalbomis, etnokonfesinės įvairovės knygų sklaidos.
Atminimo lentos idėjos autorė – Vilniaus universiteto bibliotekos mokslininkė dr. Ina Kažuro, atminimo lentos įrengimą finansavo ir organizavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Atminimo lentos įrengimas buvo įtrauktas į Šv. Juozapato metų minėjimo 2023 m. planą.
Bazilijonų ordino vienuolių veikla, neapsiribojusi vien pastoracine, bet išaugusi į reikšmingą švietėjišką, kultūrinę, leidybinę veiklą. Vilniaus Bazilijonų vienuolyno spaustuvė su pertraukomis veikė 1628–1839 m. ir išleido daugiau nei 700 įvairiakalbių knygų ir kitų spaudinių.
Pagrindinė spaustuvės misija buvo tarnauti LDK Graikų apeigų Katalikų Bažnyčiai, spausdinant liturginę, katechetinę ir įvairią religinę literatūrą. Nepaisant unitiškos kilmės, spaustuvė plėtojo spaudos veiklą tarp kitų LDK bendruomenių. Joje buvo leidžiama daug knygų katalikams lotynų ir lenkų kalbomis. 18 a. antroje pusėje Bazilijonai spausdino kirilikos šrifto knygas sentikiams. Taip pat spaustuvė priimdavo pasauliečių užsakymus. 1670 m. čia buvo išspausdintos bajoraitės Kotrynos Semiatkovskos eilės – tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje moters autorės knyga.
Iš visų LDK rusėnų bendruomenei priklausiusių spaustuvių Bazilijonai vieninteliai prisidėjo prie lietuviško spausdinto žodžio plėtros. Apskritai, Bazilijonų vienuolyno spaustuvė yra antroji po Akademijos spaustuvės lietuviškų knygų leidėja. Joje išspausdinta daugiau kaip 50 knygų lietuvių kalba. Lietuviški leidiniai liudija, kad Bazilijonų spaustuvė nesitenkino tik konfesiniais interesais, ji prisidėjo prie nacionalinės kultūros kūrimo. Pateikti duomenys liudija, kad Bazilijonų spaustuvė yra įdomus Lietuvos ir Vilniaus istorijos reiškinys, o jos produkcija priskiriama kultūros paveldui.
Spaustuvei vadovavo išsimokslinę vienuoliai (prefektai). Du spaustuvės prefektai (Niceforas Neničius ir Niceforas Šymanskis) studijavo Vilniaus universitete. Spaudos darbus atlikdavo broliai vienuoliai ir samdyti spaustuvininkai. Tarp spaustuvininkų buvo keli ukrainiečiai (Bazilijonai Damascenas Gerbestas, Samuelis Pilichovskis ir Naukratijus Ščiglinskis).
Taip pat skaitykite:
Festivalis „Vilniaus mechanizmai“ grįžta su trenksmu: pažaliuos net elektrinės kaminai
Spalio 12–13 d. į sostinę jau 4-tą kartą sugrįžta festivalis „Vilniaus mechanizmai“. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia patirti, kaip veikia miesto organizmas. Miestiečiams ir miesto svečiams įmonės atvers duris ir nemokamų ekskursijų metu papasakos bei parodys, kaip į... ❯❯❯
2024-10-03
Išrinktas Nacionalinės koncertų salės rangovas
Įvykdžius Nacionalinės koncertų salės rangos darbų pirkimo procedūras, derybas ir galutinių pasiūlymų vertinimą, išrinktas šios moderniausios Baltijos šalių koncertų salės statytojas – juo tapo generalinės rangos ir statybos UAB „Gilesta“. Planuojama, kad artimiausiomis... ❯❯❯
2024-09-30
Grigiškės atveria duris į unikalią meno galeriją po atviru dangumi
Rugsėjo 23 d. 17:00 val. Grigiškėse, Kunigiškių g. 12, įvyks išskirtinės meno galerijos po atviru dangumi atidarymo šventė, kurios metu bus pristatyta unikali ekspozicija – keturios didelio formato neofreskos ant daugiabučių namų sienų, vaizduojančios tikras Grigiškių miesto... ❯❯❯
2024-09-23
Kirdiejų rūmai atgimsta: gyventojai kviečiami susipažinti su rekonstrukcijos planais
Sostinės centre prie Bernardinų sodo esantys nenaudojami pastatai – XVII a. menantys Kirdiejų rūmai – bus atnaujinami, o juose įsikurs Vilniaus muziejus. Rūmų komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos autoriai kviečia gyventojus susipažinti su projektiniais pasiūlymais, kurie... ❯❯❯
2024-09-23
Vilniuje duris atveria pirmoji dainykla „Estradà“: augins kūrėjus ir augs pati
Šiandien atidaroma Vakarų Europoje jau paplitusios koncepcijos kūrybos, meno, muzikos ir kultūros erdvė Vilniuje – dainykla. Istoriniame pastate Vilniaus g. duris atveria pirmoji dainykla „Estradà“, kuri kvies vilniečius atrasti mažiau žinomus atlikėjus bei kūrėjus. Naujo... ❯❯❯
2024-09-17
Menas sostinėje keliauja į gatves, skverus ir daugiabučių kiemus
Šiuolaikiniam menui vien tik galerijų per maža – kūrėjai jau šešerius metus dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje „Kuriu Vilnių“ programoje. Per pastaruosius metus Vilniaus viešosiose erdvėse buvo įrengta virš trisdešimties meno kūrinių ir... ❯❯❯
2024-09-13
