Diskusijos apie miestą žmonėms kėlė svarbius klausimus apie poreikių įvairovę

Koks jums yra miestas, kuriame gera gyventi, kuris skirtas žmonėms? Tokiu klausimu Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo diskusijos ir pirmasis urbanistikai ir architektūrai skirto knygų klubo „Skaitome miestą“ susitikimas. Jame akcentuota žaliųjų erdvių svarba, skirtingų poreikių suderinimas, įvairovė, lėtas judėjimas ir galimybė gyventojams patiems prisidėti prie miesto kūrimo.

Vasaros pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė gyventojus prisijungti prie knygų klubo „Skaitome miestą“. Į kvietimą atsiliepė 40 norinčiųjų. Kas trys mėnesiai klubo nariai kviečiami skaityti su urbanistika susijusią knygą, o vėliau – susitikti ir diskutuoti knygos padiktuotomis temomis. Kitas susitikimas planuojamas žiemos metu, o iki tol klubo nariai kviečiami skaityti Marijos Drėmaitės, Viltės Janušauskaitės, Nojaus Kiznio ir Mato Šiupšinsko „Jūs gaunate butą“. Norintys tapti klubo nariais, kviečiami registruotis: https://forms.office.com/e/FW07G8MuTW 

Pirmoji pasirinkta knyga buvo danų urbanisto Jan Gehl knyga „Miestai žmonėms“. Joje autorius nagrinėja žmogiško miesto filosofiją. Ši knyga pakeitė daugelio miesto planuotojų požiūrį į miesto planavimą, kuo pasižymi gyvas, jaukus, patogus miestas. J. Gehl išplėtojo žmogiškojo mastelio urbanistikoje idėją, kuri kviečia planuoti miestus ne ant žemėlapio, bet stovint gatvėje ir stebint, kas vyksta akių lygyje: įvertinant vietos gyvenimo ritmą, jungtis ir tradicijas. Knygoje aprašoma, kaip kurti erdves ir pastatus pagal 5 pagrindinius žmogaus pojūčius: ar man malonu, tai, ką matau, girdžiu, liečiu, užduodžiu ir ragauju. Trumpai tariant, J. Gehl kviečia atkreipti visų pirma dėmesį į tai, kaip kuriamoje aplinkoje jausis žmogus. 

Po Danijos Karalystės ambasada organizuojamos virtualios realybės parodos „Patogūs gyventi miestai“ atidarymo pirmajame knygų klubo susitikime į bendrą ratą susėdo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Andrius Grigonis, miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto sociologas dr. Tadas Šarūnas, urbanistai, architektūros ir teritorijų planavimo specialistai ir visi besidomintys miestu.

Koks turėtų būti miestas žmonėms?

Diskusijoje susirinkusieji dalinosi savo mintimis, kas yra jiems žmonėms kurtas miestas.

„Mūsų miestas žalias, patogus gyventi, jame išvystytas viešasis transportas. Žinoma, kur tobulėti turime, tačiau šis kelias nesibaigiantis. Visada galima kažką dar geriau padaryti, bet manau einame teisinga linkme, kuriame miestą žmonėms“.

„Miestas žmonės turi atliepti miestiečių poreikius, o jie yra įvairūs: mes norime pailsėti, norime dirbti, kurti ir bendrauti, norime linksmintis. Kai kurie urbanistai kalba, jog reikėtų kurti, pavyzdžiui, miestą vaikams – aiški, konkreti strategija. Bet mieste žmonėms, mes turime tiek senolių, kuriems reikia ramybės, tiek jaunimą, kuris nori linksmintis iki paryčių. Vilnius toks ir yra – spalvingas, daugiasluoksnis“. 

„Miestas turi būti patogus. Kaip gerai įrengtas butas ar namas – ne tik gražus, jaukus, bet ir funkcionalus. Mėgstu pasivaikščioti po miestą ir stebėti, ar jis patogus čia esantiems žmonėms. Žaviuosi Vilniuje, pavyzdžiui, sporto erdve prie Baltojo tilto – čia jaunimo mėgstama vieta, bet yra vietos ir senjorams, tėvams su vaikais – šalia žaidimų aikštelė. Prie pat – gamta, žaluma ir net kai kurių gyvūnų buveinės. Tai vieta, pačiame miesto centre, kur telpa visi. Tai ir yra miestas žmonėms“.

„Vilnius atspindi įvairovę. Per 700 savo gyvavimo metus jame galėtume rasti nuo gotikos ir baroko pastatų iki šiuolaikinių dangoraižių. Ir viskas sluoksnis po sluoksnio kuria Vilniaus tapatybę. Kad ir Šnipiškės – ilgą laiką nevertintos, atrodžiusios kaip ne vietoje stovinčios kaimo trobos dabar matomos, kaip unikalus Vilniaus paveldas. Sovietmečio gyvenamieji rajonai taip pat yra savotiški ir kai kurie tikrai neblogai sukurti. Miestas keičiasi, svarbu palikti kas pasiteisinę ir atsisakyti, kas neveikia.“

Miesto jausmas ir jausmai mieste

Diskusijų dalyviai akcentavo ne tik miesto įvairovę, bet ir suteikiamą laisvę rinktis. 

„Miestas žmonės yra toks, kuriame žmonės gali kada nori – susitikti,  kai nenori – nebendrauti ir tyliai, ramiai pasėdėti. Tai yra galimybių gausa. Gali gyventi mažame mediniame name, dangoraižyje ar pramoniame kvartale“.

„Miestas žmogui yra tuomet, kai žmogus laisvas kurti ką nori, kad ir gėlyną prie savo namo. Kai žmogus jaučiasi laisvas įgyvendinti savo sumanymus, jis jaučiasi žmogumi mieste.“

Diskusijų dalyviai taip pat užsiminė apie miesto dalyvaujamojo biudžeto programą, kuri suteikia miestiečiams galimybę patiems spręsti, ko jiems reikia savo aplinkoje. „Tai padeda pajusti, kad esi šio miesto dalis, jį kuri ir jam priklausai.“

Kai kurie miestą mato ne tik kaip juos supančią aplinką. 

„Miestas – ne tik pastatai, architektūrinė struktūra, gatvės, bet ir socialinių problemų sprendimai, patys žmonės ir bendruomenė, menas ir įvairios jo išraiškos.“ 

„Miestas turėtų būti patogus ir priimti ne tik žmones, bet ir gamtą ir joje natūraliai gyvenančius vabzdžius, gyvūnus. O mes turime padėti jiems – pavyzdžiui, mes, kaimynai, Pašilaičiuose sodiname senovines gėlių rūšis, kurias mėgsta bitės. Jos taip pat miesto gyventojos. Čia gyvena ir įvairiausių paukščių.“

Lėtas judėjimas kuria gyvybingą miestą

Kalbėta ir apie lėto judėjimo įtaką gyvybingam miestui. Tai akcentuoja tiek knygos autorius J. Gehl, pastebi ir vilniečiai. „Kai galime bet kurį atstumą pasiekti pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar panašia transporto priemone, tokį miestą pavadinčiau tikrai skirtu žmonėms“.

Pastebėti ir trūkumai: „Vilnius neišnaudoja Neries. Miestas kūrėsi prie upės ir gyvavo jos dėka. Reikėtų sugrąžinti miestą prie upės.“ Kritikos sulaukė ir Konstitucijos prospektas, kurio nei pastatai, nei atstumai neišlaiko žmogiškojo mastelio. „Kai atsikrausčiau į Vilnių man patiko šis dangoraižių rajonas, jaučiaus lyg mini Niujorke. Bet pradėjus domėtis, koks turėtų būti miestas žmonėms, galvoti, kaip jautiesi tokiose erdvėse, kuriose intensyvus eismas, ūžesys, dideli pastatai, supratau, kad tai nėra trokštamas miestas. Dabar nebegaliu to nepastebėti.” 

O kaip jūs apibūdintumėte miestą žmonėms? Prisijunkite prie knygų klubo ir diskutuokime apie miestą.

Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt