Vilniuje legalios sienos grafičiams piešti nepasiteisino – vandalizmo mastai nemažėjo

Vilniuje anksčiau sukurtos legalios sienos nepasiteisino – miestą bjaurojančių grafičių kiekis nemažėjo, taip pat nuolat sulaukta skundų iš gyventojų ir verslų. Šiais metais mieste pradėjus rekordinius valymo darbus ir imantis kitų prevencijos priemonių, nuspręsta atsisakyti ir anksčiau turėtų legalių sienų. Problemų dėl nelegalių grafičių sprendimas ilgą laiką buvo nenuoseklus – nuo šiol siekiama aiškiai atskirti vandalizmą nuo gatvės meno. Meno kūriniai ant sienų ir toliau bus skatinami ir kuriami – miestas jau daugybę metų į tai investuoja.

„Pastaruosius kelerius metus Vilniuje nebuvo nuoseklios grafičių politikos. Buvo tik chaotiškas skirtingų iniciatyvų kratinys: vienu metu ir buvo skatinama naudoti legalias sienas, ant kurių galėjo atsirasti praktiškai bet koks piešinys, ir realiai nekreipta dėmesio į nelegalius piešinius miesto erdvėse. Šiandien turime aiškią ir pamatuotą viziją, kokia grafičių politika turėtų būti Vilniuje. Per pastaruosius 2 mėn. mieste pašalinome tokį grafičių kiekį, koks anksčiau buvo pašalinamas per visus metus“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Jis priduria, kad: „legalios grafičių sienos yra nepavykęs eksperimentas – deja, dažniausiai tai tapo eskizų nelegaliems grafičiams piešti treniruočių erdve. Miestą bjaurojančių grafičių kiekis nemažėjo. Vietoj to, kad grafitininkai apsiribotų legalia erdve, jie, vedami adrenalino, kuria ten, kur draudžiama, kur jų „darbus“ pamato daugiau žmonių.“

Legalios sienos tarsi ištrina ribas tarp meno ir vandalizmo – tai, kad daugybė žmonių sulygina grafičius ir profesionalią sienų tapybą tai tik patvirtina. Nemaža dalis jaunimo iš pradžių naudojasi legaliomis sienomis, tačiau vėliau pereina į gatves paišyti sienas nelegaliai.

Dėl legalių grafičių sienų gyventojai bei verslų atstovai nuolat teikdavo skundus Vilniaus miesto savivaldybei. Dalis legalių grafičių sienų buvo požeminėse perėjose, todėl ten tvyrojo nemalonus aerozolinių dažų kvapas – gyventojai nerimavo, kad tai gali būti žalinga jų sveikatai. Be to, verslo atstovai, investuodami į viešąją infrastruktūrą nepageidauja, kad legalios sienos būtų arti požeminių perėjų, įėjimų į prekybos centrus ir panašiose vietose.

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad grafičiais apipaišytose teritorijose mažėja nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyventojai įvardija, kad keliaudami pro tokias erdves nesijaučia saugūs. Remiantis kriminologo George L. Kelling’o ir politologo James Q. Wilson’o sukurta „Išdaužtų langų“ teorija, matomi netvarkos ir netinkamo elgesio aplinkoje požymiai skatina tęsti tokį elgesį, kuris gali nuvesti ir į sunkius nusikaltimus.

Skandinavijos šalyse jau yra taikoma nulinė tolerancija grafičiams. Tokia politika yra paremta keturiais aspektais: grafičių šalinimu, įstatyminiu reguliavimu, draudimu ir švietimu.

„Pagrindinis teiginys, kuriuo grindžiamos šios kertinės kryptys, yra tai, kad visi grafičiai, legalūs ar nelegalūs, yra vartai į sunkesnį nusikalstamumą, todėl su jais reikia kovoti visomis būtiniausiomis priemonėmis“, – teigiama Suomijos Tampere universiteto socialinių mokslų daktarės Malin Fransberg disertacijoje apie Helsinkio grafičių subkultūrą.

Miestas atviras meninę vertę kuriantiems projektams

Sostinėje kiekvienas, norintis įgyvendinti savo kūrybines idėjas, gali tai daryti legaliai. Vilniuje kasmet suteikiamos galimybės menininkams įgyvendinti savo projektus. Miesto sienas puošia meninės freskos, vaizduojančios Lietuvos istorinius įvykius, asmenybes, viena jų yra skirta ir NATO aljansui. Toks menas ne tik gyvina mūsų miestą, bet ir yra labai sveikintinas.

Norintys ant Vilniaus sienų įgyvendinti kūrybinius projektus gali kreiptis į miesto savivaldybę dėl leidimo piešti ant pastatų ar infrastruktūros objektų išdavimo. Informacija, kaip tai padaryti, yra pateikiama Vilniaus miesto paslaugų gyventojams interneto puslapio polapyje „Pritarimas mažosios architektūros ir miesto puošybos objektų įrengimo projektams“.

Norėdami gauti finansavimą, menininkai gali dalyvauti kasmet vykstančioje meno rėmimo programoje „Kuriu Vilnių“. Programa vyksta jau ne vienerius metus, per kuriuos kasmet vis daugiau miesto erdvių papuošia įvairūs meno kūriniai. Menui ant sienų sostinės gyventojai pasiūlė net 154 pastatų sienas. Miesto savivaldybė šiai programai skiria 350 tūkst. eurų biudžetą, o vieno projekto vertė gali siekti iki 70 tūkst. eurų. Savo kūrybines idėjas galima siūlyti iki spalio 4 d.

Teikti kūrybinių gatvės meno projektų pasiūlymus taip pat galima kasmetinei „Dalyvauk! Vilnius“ programai. Pernai vilniečių pasiūlytų idėjų įgyvendinimui buvo skirta apie 0,5 mln. Eur, šiemet ši suma padvigubėjo.

Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt