Vilniaus plėtros temperatūra: ar miestas karščiuoja? 

Kaip užtikrinti, kad naujai besivystančiame gyvenamajame kvartale užtektų mokyklų, viešųjų erdvių ir nesiformuotų spūstys? Planuojant miestus tam pasitelkiamas kompleksinis strateginis planavimas ir duomenų stebėsena. Lietuvos urbanistiniame forume Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pristatys, kokią Vilniaus plėtros temperatūrą šiandien rodo miesto duomenys.

Duomenų analizė – tai raktas į miesto gyvybingumą. Gyventojų skaičius, demografinė sudėtis, transporto srautai ir socialiniai poreikiai – visi šie faktoriai padeda suprasti, kur miestas „serga“ ir kur jam sekasi gerai. Įsiklausydami į šiuos signalus, galime siekti Vilniaus miesto strateginių tikslų ir bendrojo plano vizijos.

Kokią Vilniaus temperatūrą duomenys rodo šiandien? Apie tai kviečiame klausyti – lapkričio 13 d. 10:45 val. Vilniaus vyriausios architektės L. Kairienės pranešime Lietuvos urbanistiniame forume. Renginys vyks „Dūmų fabrike“ Naujojoje Vilnioje, pranešimus taip pat galima stebėti „Delfi TV“.

„Norime pasidalinti įvairiais pjūviais, kuriais šiandien, pasitelkdami technologijas, matuojame miesto ritmą: transporto srautus, mokyklų užimtumą, plėtros mastus ir kitus aspektus. Tik pasitelkdami duomenų stebėseną galime strategiškai planuoti miestą ir siekti Vilniaus miesto 2030 strategijos bei Vilniaus bendrojo plano tikslų. Džiaugiuosi, kad forume turėsime miesto ekonomistą Curt Liliegreen iš „Būsto ekonomikos žinių centro“ Kopenhagoje, kuris pasidalins, kaip remdamiesi duomenimis galime kurti socialinę ir ekonominę lygybę, užtikrinti tolygiai prieinamas socialines paslaugas ir kitą infrastruktūrą. Turime daug ko pasimokyti!“, – dalinasi L. Kairienė.

Miesto planavimas ir architektūra kuria ne tik estetinį miestų vaizdą, bet ir turi žymų ekonominį bei socialinį poveikį miestams bei jo gyventojams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Vilniaus mieste socialinis būstas sudaro tik 1 proc. visos būsto rinkos, o pati būsto forma – apipinta neigiamomis nuostatomis. Organizacija taip pat pažymi, kad mieste nesureguliuota nuomos rinka, didelė dalis namų nerenovuoti. Danų ekonomisto Curt Lilliegreen nuomone, jei šių problemų nesiima spręsti miestas, jas, savaip išsprendžia rinka, o tai gali sukelti kitas problemas. Formuojant būstų politiką, miestai turėtų siekti būsto prieinamumo, gyvenamųjų kvartalų gyventojų įvairovės, gyvenimo kokybės, privačių ir viešųjų investicijų balanso, tvarumo ir atsparumo besikeičiančioms klimato sąlygoms. Lietuvos urbanistiniame forume C. Liliegreen dalinsis, kaip Kopenhagoje šių tikslų siekiama dirbant su socioekonominiais duomenimis grįstais planavimo įrankiais. Curt Liliegreen pranešimas Lietuvos urbanistiniame forume – 10:00 val.  

Anot kito danų pranešėjo, architekto, „JRDV Urban International“ įkūrėjo Morten Jensen, Vilnius ir Kopenhaga ne tokie ir skirtingi. Savo pranešime M. Jensen lygindamas Vilniaus ir Kopenhagos miestus analizuos, kaip galėtume pritaikyti visame pasaulyje populiarėjantį „15 minučių miesto“ principą. 

„15 minučių miestas“ – tai miestų planavimo koncepcija, kur gyventojai gali patogiai pasiekti visus būtiniausias kasdienes paslaugas per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Remiantis šia idėja, kiekviename gyvenamajame rajone turi būti užtikrinama tinkama paslaugų įvairovė ir kokybė: parduotuvės, darbovietės, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, parkai ir laisvalaikio erdvės. Tokiu būdu „15 minučių miesto“ grįsta koncepcija suplanuoti gyvenamieji kvartalai mažina transporto spūstis, oro taršą ir prisideda prie tvaresnio gyvenimo būdo. M. Jensen sako, kad „15 minučių miestas“ Vilniui – pasiekiamas! Morten Jensen pranešimas Lietuvos urbanistiniame forume – 9:30 val.