Vilniuje skverams ir aikštei suteikti garsių istorinių asmenybių vardai

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė bevardei aikštei ir keliems skverams suteikti garsių istorinių asmenybių, kurių gyvenimas siejamas su sostine, vardus. Vilniečių mėgstamai Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelei, iš kurios atsiveria Senamiesčio panorama, suteiktas garsaus architekto Jono Kristupo Glaubico aikštės vardas. Naujam Pilaitės skverui įteisintas Mažosios Lietuvos pavadinimas. Netoli Sapiegų rūmų esantis skverelis pavadintas Kazimiero Nestoro Sapiegos vardu.

Subačiaus aikštelei – architekto vardas

Jonas Kristupas Glaubicas (1700–1767 m.) – vienas iš žymiausių vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iš jo vardu pavadintos aikštės matosi ne vienas garsaus architekto projektas. Jo darbų sąraše – įspūdingi nauji statiniai ir esamų rekonstrukcijos: Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (geriau žinoma kaip šv. Jonų bažnyčia), Šv. Kotrynos bažnyčia,  puošniieji Bazilijonų vienuolyno vartai. Architektas taip pat rekonstravo Vokiečių gatvėje esančią Evangelikų liuteronų bažnyčią ir bendruomenės pastatus, Misionierių bažnyčią.

Pilaitėje – Mažosios Lietuvos kopija

Pilaitėje tarp I. Simonaitytės ir M. Jankaus gatvių jau baigiamas įrengti naujas skveras. Mažosios Lietuvos vardu šis skveras vadintas nuo pat skvero idėjos atsiradimo. Naujo skvero pavadinimui pritarė ir vietos bendruomenė.

Viešosios erdvės projektas buvo parengtas laikantis Mažosios Lietuvos tematikos. Projektiniuose pasiūlymuose teigiama, kad pagrindiniai skvero architektūrinės idėjos įkvėpimo šaltiniai buvo bendri Pilaitės ir Mažosios Lietuvos bruožai: smėlingos, pušynais su beržų, juodalksnių priemaišomis apaugusios kalvos – Kuršių Nerijos, Baltijos pajūrio kopos; švendrėmis apaugusios vandens telkinių pakrantės, užpelkėjusios įlankos – Kuršių marios; Verbų pievos – Nemuno deltos pievos. Todėl ir naujai įrengto skvero kraštovaizdžio elementuose atsispindi Mažosios Lietuvos simboliai – supilta smėlio kopa, lygios pievos, vingiuoti takeliai, pušys, pakelėje augančios smilgos.

Mažosios Lietuvos pavadinimas Pilaitėje atsirado neatsitiktinai. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios, kai po truputį pradėjo augti Pilaitės rajonas, sutarta, kad naujai statomo rajono gatvėms ir kitiems pavadinimai siesis su Mažąja Lietuva. Taip atsirado Vydūno, M. Mažvydo, I. Kanto, Karaliaučiaus, Tolminkiemio, Įsruties gatvės.

Mažosios Lietuvos tematika Pilaitėje išlaikoma iki šiol. Šiandienos miesto Tarybos sprendimu bevardei gatvei tarp Priegliaus ir Smalinės gatvių suteikiamas Neringos pavadinimas.

Antakalnyje įamžintas dar vienas Sapiega

Nauja, nedidelė 23 arų ploto viešoji erdvė baigta tvarkyti ir Antakalnyje, Kuosų gatvėje. Viešosios erdvės įrengimą šioje vietoje inicijavo gretimame sklype gyvenamųjų namų projektą įgyvendinanti bendrovė „Sapiegos apartamentai“. Teritorijoje buvo nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtas apšvietimas, ramaus poilsio zona su mediniais suolais, gultais, šachmatų stalais. Kadangi teritorija yra netoli Sapiegų rūmų komplekso, ribojasi su L. Sapiegos gatve jai suteiktas Kazimiero Nestoro Sapiegos vardas.

Kazimiero Nestoro Sapiega  (1757–1798 m.) –  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, aktyviai dalyvavęs šalies valdyme, pasižymėjęs karininkas. Jis buvo Lietuvos artilerijos pulkininkas, vėliau tapo ir artilerijos generolu. Ketverių metų seime ėjo Lietuvos konfederacijos maršalkos pareigas. Būdamas artilerijos kapitonu aktyviai dalyvavo 1794 sukilime, ragino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Liublino vaivadijos bajorus kovoti su Rusijos kariuomene. Taip pat pasižymėjo gindamas Vilnių nuo Rusijos kariuomenės.

Įamžintas Nepriklausomybės akto signataras

Žvėryne, Birutės gatvėje viešoji erdvė prie Vingio parko tilto pavadinta Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio skveru.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Steponas Kairys (1879–1964 m.) Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, anksčiau nei kiti iškėlęs nepriklausomos Lietuvos idėją. Nuo studentavimo laikų S. Kairys buvo maištingas – dalyvaudavo studentų demonstracijose, pasižymėjo ryžtingumu ir garsėjo savo iškalba. 1905 m. jis pirmininkavo Didžiajam Vilniaus Seimui ir manoma, kad pirmasis paragino siekti Lietuvos nepriklausomybės, buvo Steigiamojo seimo atstovas. Visą nepriklausomybės laikotarpį dalyvavo politinėje veikloje. Taip pat parodė, kad yra ir gabus inžinierius – projektavo Vilniaus, Kauno vandentiekio ir kanalizacijos sistemas. Taip pat dirbo dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete. Antrojo pasaulinio karo metais su antra žmona Ona Kairiene glaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto. Dėl šios veiklos jiems po mirties, 2005 metais, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.