Mažos taršos zonos pilotinis projektas – siekiama išbandyti naudingumą

Nuo gruodžio 2 d. startuoja Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas (ES Horizon 2020, „CF4Cities“ projektas). Šia iniciatyva siekiama išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus ir naudingumą Senamiesčio teritorijos dalyje. Pilotinio projekto metu bus atliekami oro taršos tyrimai, ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) skaičiavimai, transporto srautų tyrimai ir kamerų sistemos testavimas. Pilotinio projekto metu nustatytoje teritorijoje, rekomenduojama rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus.

Vadovaudamasi LR Alternatyvių degalų įstatymu, kuris numato, jog didmiesčiai ir kurortinės savivaldybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi nustatyti mažos taršos zonas, Vilniaus miesto taryba pritarė mažos taršos zonos ribų nustatymui – Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Šios gatvės mažos taršos zonos įvedimui buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą. Ruošiantis tikrajam mažos taršos zonos įvedimui, nuo gruodžio 2 d. bus vykdomas pilotinis projektas.

„Mažos taršos zonos įvedimas mieste yra investicija į sveikesnį, patrauklesnį ir tvaresnį miestą. Tokios zonos Europoje pradėtos kurti dar 9-ajame dešimtmetyje, tačiau didžiausias jų skaičiaus augimas stebimas pastarąjį dešimtmetį. Pirmosios šalys, įvedusios šias zonas, yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Šiose šalyse veikia daugiausia mažos taršos zonų, ir jų skaičius nuolat auga. Šių draugiškesnių aplinkai zonų įgyvendinimas Europos miestuose vis labiau populiarėja, nes jos veiksmingai prisideda prie gyvenimo kokybės, oro kokybės ir triukšmo mažinimo gerinimo“, – pasakoja judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.

Judumo priemonių poveikis Vilniaus miesto taršai

Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2020 m. liepos pradžios įgyvendina kilpinio eismo reguliavimo priemones, siekdama sumažinti automobilių kiekį senamiestyje. Jau dabar galime skaičiuoti rezultatus (lyginant 2019 metus su 2020 metais): tranzitinis eismas sumažėjo 90 proc., o senamiesčio lankomumas savaitgaliais, išaugo net 12 proc., eismo įvykių skaičius sumažėjo 40 proc., o triukšmo tarša sumažėjo 20 proc. Šie pokyčiai rodo teigiamą judumo valdymo įtaką senamiesčio aplinkos kokybei ir eismo saugumui.

Nepaisant teigiamų pokyčių senamiestyje, centrinė miesto dalis išlieka labiausiai užteršta ir triukšmingiausia. Edgaras Stankevičius, JUDU specialistas, pabrėžia, kad tarša yra tiesiogiai priklausoma nuo transporto srauto. Kai didėja kelionių skaičius automobiliu, auga oro ir triukšmo tarša. Šis dėsningumas aiškiai matomas Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kur transporto srautas vis dar išlieka didelis.

2024 metų kovo mėnesį vykdyta Vilniaus miesto gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad 18 proc. gyventojų yra nepatenkinti oro kokybe mieste. Tai rodo, kad nepaisant įgyvendintų priemonių, dar yra kur tobulėti, siekiant geresnės oro kokybės visame mieste. Tvaraus judumo politikos įgyvendinimas yra esminis žingsnis siekiant švaresnės ir sveikesnės Vilniaus miesto aplinkos.