2023 metų devynių mėnesių gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika Vilniaus mieste

Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus mieste kilo 877 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo (835) 5 proc. daugiau. Tragiškuose gaisruose iš viso žuvo 7 žmonės. Dėl neatsargus žmogaus elgesio žuvo 3 žmonės, dėl neatsargaus rūkymo žuvo 2 žmonės, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų žuvo 1 žmogus ir dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis (galimai neatsargaus elgesio su ugnimi) žuvo 1 žmogus. 3 žmonės žuvo individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 2 žuvo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir 2 – apleistuose pastatuose. Pernai per tą patį laikotarpį – 1 žuvęs.

Gaisruose Vilniaus mieste buvo sužeisti 19 gyventojų, o 2022 m. per devynis mėnesius – 11. Daugiausia asmenų – 11, buvo sužalota gyvenamosiose patalpose (praeitais metais – 7), 2 gyventojai patyrė traumas pagalbinio ūkio paskirties pastatuose. Iš ugnies ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 11 žmonių ir 10 gyvūnų, apsaugojo 11 statinių bei 10 transporto priemonių.

Daugiausiai gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 260 arba 29,7 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, čia gaisrų skaičius mažesnis 15,3 proc. Iš jų 60 kartų liepsnojo pievos (6,9 proc. visų gaisrų), 21 kartą miško paklotė, o 179 kartus – kita atvira teritorija. 160 gaisrų užgesinti gyvenamosios paskirties patalpose (18,2 proc.). Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 3,9 proc. Per pastarąjį laikotarpį transporto priemonės liepsnojo 110 kartų, palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 20,9 proc.

Pagrindinės šio laikotarpio gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (27,6 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (27,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (1,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1 proc.) ir kitos priežastys (3,7 proc.). Be to, įregistruoti 34 padegimai (3,9 proc.), 2022 m. – 16, 3 kartus vaikų išdykavimai, o 113 gaisrų (13 proc. visų gaisrų) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 1142 (2022 m. – 1116) kitus gelbėjimo darbus: 265 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (9,3 proc. mažiau nei pernai), 601 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms ( 3,8 proc. mažiau nei pernai). Be to, 100 kartus ugniagesiai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas (2021 m. – 72) ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 4 žuvusius. 53 kartus jiems teko darbuotis vandenyje. Šių darbų metu ištraukė iš vandens telkinių 7 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 7). 38 kartus teko budėti nukenksminant sprogmenis, 42 kartus likviduoti cheminius incidentus, 20 kartų rinkti išsiliejusį gyvsidabrį. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai iš viso išgelbėjo 44 gyventojus, iš jų 12 nepilnamečių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu iš viso atliktų gelbėjimo darbų padaugėjo 3,5 proc.

Naudingi patarimai prasidėjus šildymo sezonui

Prieš kūrenant krosnis:

būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių;
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis:

ypač pavojingos smalkės, jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

lengvas apsvaigimas;
mieguistumas;
sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis. Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:

naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!