Svarbi informacija
2023 metų Vilniaus miesto gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika
2023 metais Vilniaus mieste kilo 1074 gaisrai. Palyginti su 2022 metais (1022), jų padaugėjo 5,1 proc. Gaisruose žuvo 13 žmonių (2022 m. – 4), o 24 (16) gyventojai patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 50 (2022 m. – 25) gyventojų. Pernai kilusių gaisrų skaičius ir traumuotų žmonių skaičius mažesnis, o žuvusių žmonių skaičiaus didesnis už dešimties metų vidurkį.
2023 m. kilo 11 tragiškų gaisrų, kuriuose žuvo 13 žmonių, iš jų du gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. Po 4 žmones žuvo daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuose namuose, 3 žmonės žuvo apleistuose, nenaudojamuose pastatuose ir 2 žmonės kitos paskirties pastatuose.
5 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 3 žmonės – dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl elektros prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, o 1 žmogaus žuvimo aplinkybės tiriamos.
Iš 13 žuvusių gaisruose – 11 vyrų ir 2 moterys. 1 žuvusi moteris buvo 75 metų amžiaus, kitos amžius ir asmenybė nenustatyta. 5 žuvę vyrai buvo nuo 60-74 metų amžiaus, 2 – amžius nuo 49-59 m., 1 – 75 m., 1 – nuo 44 m. ir 2 vyrų amžius nenustatytas. 4 žmonės žuvo lapkričio mėnesį, 3 žmonės žuvo kovo mėn., 2 žmonės – sausio mėnesį, 1 – gegužės mėn., 1 – rugsėjo mėn. ir 2 gruodžio mėn. Žmonių žuvimo laikas: nuo 4-6 val. žuvo 3 žmonės, nuo 7- 8 val. žuvo 1 žmogus, nuo 9-10 val. žuvo 2 žmonės, nuo 12-13 val. – 1 žmogus, nuo 16-18 val. – 3 žmonės ir nuo 21-24 val. žuvo 3 žmonės. Kaip rodo daugiametė žuvusiųjų gaisruose statistika ir praėjusių metų tragiški gaisrai, ugnis sostinėje dažniausiai pasiglemžia vidutinio bei senyvo amžiaus, piktnaudžiaujančių alkoholiu bei rūkančių žmonių, gyvybes. Daugiausia tragiškų gaisrų kyla tamsiuoju paros metu.
Daugiausiai gaisrų praeitais metais Vilniuje kilo atvirose teritorijose – 293 (2022 m. – 323). Jie sudarė 27,3 proc. visų sostinėje kilusių gaisrų skaičiaus ir 9,3 proc. mažiau nei 2022 m. Iš jų 60 kartų (2022 m. – 127) degė pieva – 5,6 proc. visų gaisrų skaičiaus bei 21 (8) kartą miškas,miško paklotė. Taip pat 289 (2022 m. – 208) kartus degė šiukšlės, šiukšlių konteineriai ir kitos atliekos atvirose teritorijose. Tam įtakos turėjo tinkamai netvarkomos miesto teritorijos, laiku neišvežamos šiukšlės bei žmogaus neatsargumas – numestos neužgesintos nuorūkos ar kiti uždegimo šaltiniai. Gaisrai autotransporto priemonėse sudarė 12,9 proc. visų gaisrų Vilniaus mieste, jų kilo 139 (2022 m. – 128). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 75(2022 m. – 77), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 3(4) ir kiti automobilių gedimai 27 (25).
2023 m. pastatuose kilo 352 gaisrai (2022 m. – 363) – 32,8 proc. visų gaisrų. Gaisrai gyvenamajame sektoriuje sudarė 62,2 proc. visų gaisrų pastatuose. 140 (2022 m. – 120) gaisrų teko gesinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, 70 (2022 m. – 80) gaisrų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose, 28 (26) – ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačioje valdoje, taip pat 41 (53) kartą liepsnojo apleisti pastatai, 8 (7) gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, o 65 (33) gaisrai visuomeninės paskirties pastatuose.
2023 m. kilusių gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis 333 ( 31 proc. visų kilusių gaisrų), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi 308 (29 proc.), netvarkinga elektros instaliacija, įrenginių, prietaisų gedimai 91 (8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai 75 ( 7 proc.), kiti transporto priemonių gedimai 27 ( 3 proc.), neatsargus rūkymas 33( 3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai 25 (2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai 19 ( 2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas 7 ( 1 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus 8 (1 proc.), žolės, ražienų deginimas 15 ( 1 proc.), transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai 3 (0 proc.), dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai 1 (0 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu 3 (0 proc.), vaikų išdykavimas 4 ( 0 proc.). Be to įregistruoti 45 ( 4 proc.) padegimai, kitos gaisrų priežastys sudaro 52 (5 proc.), o 24 gaisrų (2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gaisrų metu žuvo 7 gyvūnai, suniokotos 32 transporto priemonės ir sunaikinti 6 pastatai. Tačiau ugniagesiai išgelbėjo 50 žmonių gyvybes, 11 gyvūnų, apsaugojo nuo ugnies 11 statinių ir 10 transporto priemonių.
2023 m. be gaisrų gesinimo Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai atliko 1565 (2022 m. – 1441) gelbėjimo darbus ir tai yra didžiausias atliktų gelbėjimo darbų skaičius per paskutinius dešimt metų.
Ugniagesiai gelbėtojai 369 (2022 m. – 357) kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 831 (2022 – 820) kartą talkino specialiosioms tarnyboms – iš jų 413 (393) kartų policijai, 406 (415) greitajai medicinos pagalbai ir 12(12) avarinei dujų tarnybai. Be to, 146 (99) kartus vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 14 (14) nukentėjusių piliečių bei ištraukė 5 (6) žuvusiuosius. 4 (12) kartus ugniagesiai dirbo aukštyje, o 56 (30) kartus darbavosi vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 8 (9) skenduolius. Taip pat ugniagesiams gelbėtojams teko 49(36) kartus rinkti gyvsidabrį, 56(35) kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 49 (48) kartus likviduoti cheminius incidentus bei atlikti kitus gelbėjimo darbus 5(4).
