Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Antakalnio bendruomenė įgyvendino 2020 metų aplinkosauginį projektą

Antakalnio bendruomenė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Antakalniečių bendruomenės 2020 metų aplinkosauginio švietimo programa“ organizavo pažintinius žygius Vilniaus gamtinėms teritorijoms pažinti. Žygių vadovė – geografė Nijolė Balčiūnienė. Vilniečiai turėjo galimybę keliauti gamtiniu požiūriu ypač vertingų Barsukynės kalvyno bei Ancučių kraštovaizdžio draustinio gamtos takais, pažinti miesto reljefo, biologinės įvairovės savitumus, suprasti kaip svarbu išsaugoti šią gamtos dovaną ateities kartoms. Sapieginės eroziniame kalvyne keliautojams teko kopti stačiais Antakalnio kalvyno šlaitais į natūraliausią ir aukščiausią Sapieginės erozinį atragį, kuris siekia 202 metrų virš jūros lygio. Vilniečiai sužinojo, kada ir kaip ledynai suformavo sudėtingas žemės paviršiaus reljefo formas – erozinius kalvynus, kurie tankiai suskaldė Neries šlaitus, susipažino su tarpukario laikų Antakalnio gynybiniais įrenginiais, sužinojome  kas karaliauja jų labirintuose. Tokie pažintiniai žygiai padeda vilniečiams pažinti, suprasti ir saugoti mūsų miesto gamtinę aplinką. Buvo žygių dalyvių, kurie dalyvauja kiekviename renginyje, tačiau buvo ir pirmą kartą dalyvaujančių, kurie atvirai pripažino: „gyvenu Antakalnyje seniai, bet kad čia, šalia, tokie gamtos turtai, tokia grožybė slypi, pamačiau tik šių žygių dėka“.

Seminarų metu diskutuota daržininkystės, sodininkystės, aplinkos želdinimo, augalų racionalaus naudojimo (gaminant muilą, hidroliatus, kremus) klausimais. Parengta metodinė medžiaga:

1.Kultūrinių augalų paveldas ir dėl kokių aplinkosauginių ir kitų priežasčių svarbu auginti savo daržovių sėklas? http://www.antakalnieciai.lt/wp-content/uploads/2020/12/Kult_augalu_paveldas_ir_seklininkyste_.pdf

2. Augalo gyvenimo ciklas ir dėl kokių aplinkosauginių ir kitų priežasčių svarbu auginti savo daržovių sėklas? http://www.antakalnieciai.lt/wp-content/uploads/2020/12/2_Augalo-gyvenimo-ciklas.pdf   

3. Kompostavimas – maisto atliekų „perdirbimas“. http://www.antakalnieciai.lt/wp-content/uploads/2020/12/Kompostavimas.pdf

4. Senos vaismedžių veislės Lietuvoje. http://www.antakalnieciai.lt/wp-content/uploads/2020/12/senos_vaismedziu_veisles_Lietuvoje.pdf

Antakalniečių iniciatyva P. Vileišio skvere žaliuoja medeliai, obelų sodelis, edukacinė pieva. Edukacinei pievai parengti iliustruoti aprašai, kurių pagrindu sumaketuoti ir pagaminti stendai jau pavasarį padės vilniečiams geriau pažinti augalų įvairovę ir suprasti pievų mieste reikšmę. Apie Vileišio skverą ir edukacinę pievą pasakojimas: https://www.youtube.com/watch?v=snu5zgYyQsc .

Lietuvos pievos yra reikšmingas kraštovaizdžio komponentas, atliekantis labai svarbias ekologines, ūkines, rekreacines funkcijas. Viename kvadratiniame metre pievos galima aptikti iki kelių dešimčių augalų rūšių. Lietuvos pievose auga apie 550 augalų rūšių, gausu įvairių gyvūnų, ypač vabzdžių. Pievų funkcijos:

  • saugo dirvožemį ir mažina vandens ar vėjo erozijos intensyvumą;
  • liūčių, potvynių metu pievose susitelkia dideli vandens kiekiai, kurio perteklių augalai absorbuoja ir taip apsaugo didesnius plotus nuo galimo neigiamo potvynio poveikio;
  • didina oro drėgnumą, gerina mikroklimatą;
  • pievų augalai atmosferą praturtina deguonimi;
  • mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje ir turi įtakos sprendžiant ekologines problemas globaliu mastu;
  • žalioji laboratorija edukacijai, mokinių tiriamąjai veiklai, pamokoms;
  • estetinio ir dvasinio peno šaltinis ir kt.

Nušienautos („nuskustos“) pievos ar vejos neatlieka savo funkcijų, jas galima prilyginti asfaltui. Siekiant, kad pieva ir mieste atliktų savo funkcijas, jas reikėtų šienauti 1-2 kartus į metus. Daugelyje pasaulio miestų vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Miestuose populiarėja žydinčios pievos. Žmonės poilsiaudami pievose gali stebėti gamtos gyvenimą, rinkti vaistinius augalus, piešti, kurti eiles ar užsiimti kita veikla.  Pievoje veši begalė žolių, tad pieva simbolizuoja laisvę, gausą, gyvybę.

Edukacinės pievos atstovai. Paprastasis garždenis ir liucernos: apyninė, geltonžiedė, mėlynžiedė, margoji, visi augalai drauge. Išmokime pažinti liucernas ir nepainioti jų su garždeniu:

Miglinių šeimos atstovai: miglė ir smilga, eraičinas, paprastoji šunažolė, švelnioji dirsė, daugiažiedė svidrė, paprastasis varputis, pievinis pašiaušėlis, pašarinis motiejukas.

Žiedai, žiedeliai: raudonasis dobilas, paprastasis ežeinis,vaistinis godas,  paprastoji veronika, pavasarinė žilė, tikroji ir žąsinė  sidabražolės, baltasis šakinys,

Tai tik keli atstovai iš turtingos pievos augalų įvairovės. Kiekvienas augalas – įdomi gamtos gyvenimo istorija. Geriausia ateiti ir susipažinti, juk šie nuostabūs augalai yra čia pat, šalia mūsų. Tad nesistenkime jų žydėjimo sunaikinti išraunant ar šienaujant, lai žydi ir džiugina, brandina sėklas, gyvena ir dauginasi. Pievose knibžda gyvybė, juk tai ir gyvūnų namai, nesugriaukime jų. Pavasarį ir vasarą planuojami susitikimai edukacinėje pievoje, augalų pažinimo pamokėlės.

Visuomenės aplinkosauginio švietimo klausimais konsultuoja ekologė, gamtos mokslų daktarė, docentė Ona Motiejūnaitė: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt.

Bendradarbiaukime!

Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris