Grybai miesto žaliosiose erdvėse

Kas gi tie paslaptingieji grybai? Jie čia atsiranda, čia išnyksta. Ilgus šimtmečius mokslininkai nė nežinojo kaip šie organizmai dauginasi. Tik pradėjus naudoti didinimo prietaisus buvo išaiškinta jų sandara, dauginimasis. Paaiškėjo, kad grybų pasaulis be galo savitas ir įvairus. Žinomų grybų rūšių skaičius svyruoja nuo 1 iki 1,5 milijono. Mokslininkai išskyrė atskirą Grybų (Fungi) karalystę organizmų sistemoje. Mokslas apie grybus vadinamas mikologija.
Kviečiame į trumpą pažintį su šiais paslaptingais ir nuostabiais organizmais.
Svarbiausi grybų savitumai:
• Grybų kūnas – grybiena. Dauguma jų daugialąsčiai, tačiau yra ir vienaląsčių (pavyzdžiui, mielės) grybų. Grybiena sudaryta iš hifų, kurie auga viršūne, šakojasi. Hifai išauga iš sporos. Hifai šakojasi į visas puses vienodai. Todėl grybienos plotas būna apvalus, ovalus. Esant vienodoms, palankioms sąlygoms, kai užtenka maisto, drėgmės, šilumos, pradeda formuotis vaisiakūniai. Tada galime pamatyti taip vadinamus grybų ratus.

• Vaisiakūniai išauga iš hifų. Jų sandara būna įvairi. Vaisiakūnį sudaranti hifų visuma vadinama trama. Geriausiai mums žinomi vaisiakūniai sudaryti iš koto ir kepurėlės. Jauni vaisiakūniai būna apsupti apvalkalo, kuris vėliau suyra, kartais prie vaisiakūnio koto matoma jo liekana – išnara (musmirių). Svarbi vaisiakūnio dalis – himenoforas, kuriame susidaro sporos. Jauną himenoforą gaubia šydas, kuris vėliau suplyšta ir tik ant kai kurių grybų rūšių vaisiakūnių jis ar jo liekanos yra matomi (kazlėkų šydas ilgai išlieka, ant musmirių vaisiakūnio koto lieka žiedas). Himenoforas gali būti vamzdelinis, lakštelinis, labirintinis, dyglinis, lygus. Skirtingų rūšių grybų sporų dydis, paviršius, spalva skiriasi.

• Grybai yra heterotrofai, jie nevykdo fotosintezės, išskiria fermentus, kurie skaido organines medžiagas, hifai siurbia, absorbuoja maisto medžiagas iš aplinkos. Apie 80 proc. kepurėtųjų grybų sudaro simbiozę su augalais (hifai apgaubia augalų šaknis ir net įsiskverbia į jas). Tai vadinami mikoriziniai grybai. Grybautojai žino, kad vienų rūšių grybai auga po pušimis, kitų – po eglėmis, beržais ar ąžuolais. Saprotrofiniai grybai minta nukritusiais lapais, augalų liekanomis. Parazitiniai grybai gyvena ant augalų bei gyvūnų, juose ir minta jų medžiagomis, sukelia ligas.

Grybai, aptinkami Vingio parke