Konferencijos „Žalioji miesto aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ akimirkos

Sausio 16 dieną į Vilniaus miesto savivaldybėje vykstančią  konferenciją „Žalioji miesto aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ sugužėjo pedagogai, mokslininkai ir gamtos tyrėjai daugiau kaip iš 50 Vilniaus miesto įstaigų.  Konferencijoje dalyvavo per 130 dalyvių. Konferencijos organizatorė, Aplinkos apsaugos poskyrio ekologė, doc. dr. Ona Motiejūnaitė padėkojo susirinkusiems už prasmingą bendradarbiavimą ir nuveiktus gerus darbus aplinkai 2019 metais, priminė, kad visų aplinkosauginių problemų pagrindinė priežastis – žmogaus elgsena. Todėl nuo jaunosios kartos mokytojų, kurie moko savo ugdytinius kurti darnų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, ugdo pamatinę aplinkos apsaugos vertybę – meilę gamtai, vykdo visuomenės švietimą (aplinkosauginį švietimą ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimą), kuris yra vienas iš darnaus vystymosi prioritetų (Nacionalinė darnaus vystymosi strategija) priklauso kokioje aplinkoje gyvensime. Konferencijos dalyvius skambia sutartine „Bitutės“ ir kanklių melodija pasveikino Vilniaus lopšelio-darželio „Rūta“ grupės „Seklytėlė“ ugdytiniai su meninio ugdymo mokytoja Karolina Kriūnaite.

Vilniaus miesto mero patarėjas Albertas Lakštauskas savo sveikinimo kalboje akcentavo mokymosi gamtoje svarbą ir plačias Vilniaus miesto galimybes šiam procesui realizuoti. Vilniaus mieste kuriamos edukacinės erdvės, kurios tinkamos įvairių dalykų pamokoms organizuoti, būrelių veiklai, savimokai. Pasidžiaugė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje ekologinis ir aplinkosauginis švietimas yra aktualus ir organizuojama daug įvairių aplinkosauginių  renginių.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. akad. E. Jovaišos patarėja dr. Nijolė Balčiūnienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasidžiaugė didžiuliu pedagogų susidomėjimu mokymosi gamtoje galimybėmis, profesionalia Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vykdoma ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veikla,  turininga partneryste su mokyklomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Dr. N. Balčiūnienė pati noriai dalyvauja aplinkosauginėje veikloje, vadovauja vilniečių žygiams po miesto gamtos teritorijas ir konkrečiais pavyzdžiais atskleidžia žmogaus ir gamtos tvarių santykių svarbą.

Edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo mokyklų aplinkoje projekto iniciatorė, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformaliojo ugdymo skyriaus vyriausia specialistė Aušra Birietienė nuoširdžiai pasveikino taip gausiai į konferenciją susirinkusius pedagogus. Džiugu, kad edukacinių erdvių kūrimas ir naudojimas aktualus Vilniaus pedagogams, kad keičiasi mokyklų aplinka,  vis dažniau pritaikoma ugdymo procesas vyksta gamtoje. Kuo dažniau vaikų ugdymas vyks gamtinėse erdvėse, tuo labiau vaikui bus suprantami gamtoje vykstantys procesai, žmogaus poveikio gamtai padariniai. Aplinkosauginio ir ekologinio visuomenės švietimo veikla gamtoje svarbi siekiant gyventi gražesnėje, švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje. Šiais metais šalies mokyklos kviečiamos dalyvauti edukacinių erdvių konkurse, tai dar viena galimybė tobulėti, bendrauti, dalintis gerąja edukacinių erdvių naudojimo patirtimi.

VU docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė pranešime „Gamtinės edukacinės erdvės: mada ar būtinybė?“ pateikė įvairiausių mokyklų edukacinių erdvių pavyzdžių, skirtų įvairaus amžiaus mokiniams. Edukacinės erdvės – tiek gamtinės, tiek vidaus, tiek virtualios, skaitmeninės – padeda materializuoti ir modernizuoti ugdymo turinį, motyvuoja ugdymo proceso dalyvius. Pranešėja akcentavo  pedagogų kūrybingumą ir išradingumą organizuojant ugdymo procesą už mokyklos sienų gamtinėse aplinkose. Mokyklų edukacinės erdvės – tai galimybė išplėsti, pagilinti ir iliustruoti ugdymo turinį, teoriją susieti su praktika, atliepti skirtingų mokinių poreikius ir gebėjimus. Be to, tai idėjos papildomoms ugdomosioms veikloms, neformaliam švietimui, kas darosi labai aktualu įgyvendinant visos dienos mokyklos idėjas. Ir jeigu mokyklos kiemas tampa tokia edukacine erdve ar atskiromis erdvėmis, kiek daug gali gimti idėjų, kaip ugdymo turinį papildyti natūraliais objektais, tiriamaisiais darbais, galimybėmis kitaip ugdyti mokinių gebėjimus: ieškoti priežasčių – pasekmių atvejų, palyginti ir sugretinti gamtos objektus, juos grupuoti ir klasifikuoti. Mokydamiesi lauke mokiniai įsitraukia į įdomią teminę veiklą, pritaiko įvairių dalykų žinias ir vedini naujų patirčių ir atradimų ugdosi naują supratimą ir gebėjimus, atėjusius natūralios vizualizacijos keliu. Šiandien vis daugiau mokyklų vadovaujasi visuminiu požiūriu į mokyklos aplinką, todėl edukacines erdves kuria planingai. Apie tokios erdvės užbaigtumą byloja mokyklos aplinkoje įrengti stendai, kuriuose pateikti vietovės planai. Mokyklų aplinkose pastebėta originalių, neįprastų erdvių. Pavyzdžiui, vietoj vejos veši keli kvadratiniai metrai natūralios pievos leidžiančios miesto vaikams geriau pažinti pievos ekosistemą: būdingus augalus, čia apsilankančius drugius. Kai kur mokyklos teritorijoje įrengti skruzdėlynai (4 pav.), vabzdžių viešbučiai, sliekynai, girdyklos paukščiams. Pasitaikė mokyklų, įrengusių mini fermas, kuriose auginami poniai, ožkos, vištos ir t.t. Vaikai žaisdami su purvu jaučiasi laisvi, todėl veikla su juo ar smėliu / moliu ir vandeniu skatina jų spontaniškumą, ugdo vaizduotę, mąstymo gebėjimus, paliečia visas vaiko raidos sritis. Jau kai kurių įstaigų lauko erdvėje yra įrengtos „purvynės“. Lauko erdvė tinkama pažįstant laikrodį, tik reikia rasti daiktų, kas tuo „laikrodžiu“ bus: šulinio dangtis ar medžio kelmas. Konferencijos dalyviai supažindinti su įvairiomis veiklomis gamtoje, jų svarba, gamtos objektais, kurie yra puikios, ugdymui  tinkančios priemonės. Mokyklų bendruomenėms tikrai verta susitelkti ir planuoti konkrečias veiklas lauko edukacinėse erdvėse, pedagogams – parengti konkrečias priemones, kaupiant ugdomosios veiklos aprašus ir dalintis gerąja patirtimi.

2020 metais vyksiantį Mokyklų edukacinių erdvių konkursą pristatė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis. Toks konkursas organizuojamas kas du metus. Konkursą inicijuoja Švietimo ir mokslo ministerija, o organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Konkurse kviečiamos dalyvauti ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, visų tipų bendrojo ugdymo mokyklos (išskyrus suaugusiųjų mokyklas), profesinio mokymo įstaigos.  Konkurse atskirai vertinamos dvi mokyklų kategorijos: jau tapusios konkurso prizininkėmis ir dalyvaujančios pirmą kartą (A ir B kategorijos). Skiriasi vertinimo kriterijai. Konkurse dalyvauti tikrai verta, nes dalyviams  bus organizuojami įdomūs seminarai. Ką daryti, jei savivaldybėje konkursas neorganizuojamas? Tada galima kreiptis į savivaldybės švietimo padalinius ir pareikšti norą tapti konkurso dalyviais arba kreiptis į konkurso organizatorius. A. Kulbis pristatė konkurso koordinatorių Tomą Pocių, Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininką, kuris kvietė aktyviai dalyvauti konkurse ir paaiškino pagrindines konkurso nuostatas, vertinimo kriterijus. Pirmasis konkurso etapas vyks savivaldybėse iki gegužės 15 d. Nacionalinis etapas rengiamas iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. Birželio mėnesį komisijos nariai lankysis mokyklose ir vietoje vertins edukacines erdves, jų funkcionalumą. Plačiau apie konkursą internete: https://www.lmnsc.lt/apziuros_konkursas/. Beje, komisijoje aktyviai dirba ir Vilniaus miesto savivaldybės ekologė dr. Ona Motiejūnaitė. A. Kulbis atkreipė dėmesį į pedagogo darbo svarbą: šiandien konferencijoje pranešimą skaičiusi dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, konferencijos organizatorė, savivaldybės ekologė dr. Ona Motiejūnaitė, komisijos narė dr. Giedrė Kmitienė ir jis pats, o tikriausiai ir daugiau esančių salėje pedagogų, yra žymios ekologinio švietimo specialistės, profesorės Elenos Šapokienės mokiniai, kurie garbingai tęsia savo Mokytojos darbus.

Konferencijos dalyviams pristatytas naujas leidinys „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ apie Vilniaus mokyklų žaliąsias edukacines erdves. Leidinio autorės doc. dr. Ona Motiejūnaitė ir Rita Stulpinienė. Šis leidinys yra puikus skirtingų įstaigų specialistų bendradarbiavimo pavyzdys. Leidinys gausiai iliustruotas konkrečiais edukacinių erdvių pavyzdžiais, jame pristatyti konkurso Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ rezultatai. Leidinio recenzentė doc. dr. Giedrė Kmitienė teigė, kad leidinys yra informatyvus, jame daug vaizdinės medžiagos, apibendrinta edukacinių erdvių Vilniaus mokyklose kūrimo patirtis, leidinys naudingas edukacinių erdvių kūrėjams ir šių veiklų plėtotei.

Konferencijoje buvo apdovanoti prizais, diplomais ir nominacijomis konkurso „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ dalyviai, pristatytos jų sukurtos ir naudojamos vaikų ugdymui žaliosios edukacinės erdvės. Apdovanota 13 įstaigų bendruomenių.

Atsisveikinant tarėme – iki susitikimų naujose veiklose!

Aplinkos apsaugos poskyris