Mokymuose pedagogai tobulino gamtamokslinę kompetenciją ir nagrinėjo augalų naudojimo edukacijai galimybes

Vilniaus lopšelio-darželio „Pilaitukas“ bendruomenė jau ne vienerius metus vykdo Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamus aplinkosauginio švietimo projektus, kurių metu visi bendruomenės nariai gilina žinias apie gamtą, tobulina aplinkosauginį raštingumą, kuria ir naudoja žaliąsias edukacines erdves. 2024 metais vykdomas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Gamtos pažinimo link – Aš ir Tu paukščius pažįstame kartu“. Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosaugininkais, Verslo ir sveikatingumo profesinės karjeros centru buvo organizuoti mokymai pedagogams „Pažinkime, tyrinėkime, saugokime“. Mokymų lektorė – Vilniaus miesto savivaldybės ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė. Ji parengė mokymams metodinę medžiagą ir į mokymus nagrinėjimui atnešė gausybę įvairių augalų grupių pavyzdžių. Mokymų pradžioje buvo išsiaiškinta kaip susiformavo Lietuvos gamtinė aplinka, aptarti ledynmečio laikotarpių savitumai, laikai kai Vilniaus teritorijoje vaikščiojo mamutai, gauruotieji raganosiai. Lektorė supažindino su ledynmečio laikotarpiams būdingais augalais (aštuonike driada ir beržu keružiu), paaiškino kuo jie svarbūs edukacine prasme ir kodėl tinkami auginti edukacinėse erdvėse. Nagrinėta Europos ir Lietuvos biologinė įvairovė, jos apsauga. Aptarta kaip šią informaciją galima perteikti vaikams, kaip susieti su aplinkos apsaugos problemomis ir vaikų ekologinės savimonės ugdymu.

Mokymų dalyviams buvo įteikta literatūros, lektorės su bendraautoriais parengti leidiniai: „Pažinkime, tyrinėkime, saugokime augalus“ ir „Tyrinėju, pažįstu, saugau“. Deja, leidinių tiražas mažas, todėl pedagogai išreiškė pageidavimą, kad būtų daugiau tokių pažintinių, metodinių leidinių. Tačiau leidiniai visiems prieinami internete: https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/leidinys-pievu-biologinei-ivairovei-pazinti/ ir https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/leidinys-pazinkime-tyrinekime-saugokime/.

Toliau mokymų dalyviai pasinėrė į samanų pasaulį, mokėsi pažinti dažniausiai miškuose paplitusias samanas, pasigamino samanų stendus. Toliau buvo nagrinėjami asiūkliai, Lietuvos floros pušūnų skyriaus augalai (jų tik trys rūšys, buvo akcentuota, kad tai plikasėkliai augalai, jie neturi žiedų, nežydi, nėra ir žiedadulkių, o yra sporos). Nagrinėjant augalų žiedų ir žiedynų įvairovę susipažinta su taisyklingais ir netaisyklingais (dvilūpiais baltažiedės notrelės žiedais), laivą primenančiais pupinių šeimos augalų žiedais (ypač gerai tiko nagrinėti lubino žiedus), nagrinėjama graižo sandara (kiaulpienės, kudlės, rugiagėlės, ramunėlės), aiškintasi kodėl dilgėlė dilgina ir dar daug kitų klausimų aptarta. Buvo paneigtos ir liaudyje paplitusios klaidingos nuomonės: ką dažnai vadiname piene yra kiaulpienė (išsiaiškinti jų skirtumai ir panašumai), kad baltai žydinti dilgėlė su dilgėle nieko bendro neturi (tai baltažiedė notrelė), tai ką vadiname ramune yra baltagalvė (Latvijos nacionalinė gėlė) ir kad yra dar šunramuniai, bobramuniai… Daug augalų savybių aptarta, svarbiausia, kad šie augalai yra puikios edukacinės priemonės ir kūrybingai juos naudojant vaikai supažindinami su gamta, jos didinga kūryba (prisiminta auksinė taisyklė, Fibonačio skaičiai gamtoje ir kt.), taip ugdoma jų gamtojauta, aplinkosauginės nuostatos. Tikimasi, kad mokymai padės pedagogams dar plačiau naudoti gamtos dovanas (augalus) edukacijose, perteikti vaikams gamtos kūrinių didingumą ir ugdyti pagarbą gamtai. Pedagogams bus įteiktos dalyvio pažymos.

Padėka dalyviams už aktyvumą mokymuose. Mokymų akimirkos nuotraukose.

Gamta – vertingiausia knyga, todėl skaitykime ją kartu, dalinkimės patirtimi, įspūdžiais.

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris