Svarbi informacija
Nacionaliniame mokyklų edukacinių erdvių 2022 metų konkurse dalyvauja Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis
Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis 2020 metais buvo pripažintas viena iš geriausiai edukacines erdves kuriančių ir naudojančių įstaigų šalyje. Patobulino turimas edukacines erdves, parengė naujų metodinių priemonių ir 2021 metais dalyvavo Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurse. Šiame konkurse laimėjo 1 vietą. Įstaigos bendruomenė daug dėmesio skyrė pelkės edukacinei erdvei tobulinti – ji praturtėjo naujais augalais (samanos, spanguolės, paparčiai ir kt.), čia net gyvačių išnarų galima rasti. Tai yra viena iš populiariausių edukacinių erdvių įstaigos teritorijoje, kurioje vaikai supažindinami su pelkės ekosistema, svarba gamtai ir žmogui. Praktinių veiklų „Paprastoji spanguolė“, „Kiminas – augalas be šaknų ir žiedų“ metu vaikai susipažįsta su pelkėms būdinga augmenija. Šalia pelkės rasime samanų, spanguolių, durpių, kuriuos vaikai tyrinėja (spalvą, formą, kvapą, sandarą), tyrimai atliekami vizualiai ir mikroskopuojant. Paruošta metodinė medžiaga „Pasakojimai ir padavimai apie pelkes“, kurios dėka ugdytiniai supažindinami su pelke mitologiniu aspektu. Šioje edukacinėje vyksta ne tik vaikų ekologinės savimonės ugdymas, bet mokomasi ir istorijos. „Pelkėje“ įrengta kūlgrinda ir medgrinda, vaikai supažindinami su jų istoriniu reikšmingumu. Susipažįstant su durpėmis, aiškinamasi kaip jos susidaro, kokia jų reikšmė. Šiemet planuojama patobulinti edukacinę erdvę įsigyjant vabzdžiaėdžių augalų, įrengtas informacinis stendas „Pelkė“. Priemonėmis ir metodine medžiaga praturtėjo tyrimų erdvė ir jaunojo tyrėjo namelis. Šalia jo auga vynmedžiai, kurie jau subrandins derlių.
Naudojant europaletes įrengta lauko klasė, į kurią šiltuoju metų laiku persikelia ugdymo procesas. Sudarytas tvarkaraštis, pagal kurį kiekviena grupė joms paskirtu metu gali naudotis „Lauko klase“. Šioje edukacinėje erdvėje vaikai skatinami pažinti gamtą, ją saugoti, artimai bendrauti su gamtos objektais, pajusti harmoniją su gamta, joje ilsėtis bei ugdytis. Praktinėms veikloms naudojamos gamtinės medžiagos (kankorėžiai, akmenukai, šakelės, teritorijoje augantys augaliukai), antrinės žaliavos (butelių kamšteliai, dangteliai, įvairios pakuotės) čia virsta medžiaga kūrybiniams darbams. „Lauko klasėje“, formuojant pažinimo kompetenciją, nagrinėjamos ekologinės problemos, vyksta praktinės veiklos „Rūšiuoju atliekas – saugau gamtą“, „Vandens lašelio kelionė“, viktorinos „Ką aš žinau apie atliekas?“. Šių veiklų metu ugdomas atsakingumo už savo veiksmus gamtoje jausmas, estetinis gamtos suvokimas. Lauko klasės stalų stalviršius paverstas didelėmis šaškių lentomis, šaškės pagamintos iš antrinių žaliavų. Žaidimų erdvę lauko klasėje papildo „Domino“ kaladėlės iš lentelių. Šalia klasės įrengta lauko bibliotekėlė, kad šiltuoju metų laiku vaikai lauko klasėje galėtų atrasti skaitymo džiaugsmą.
Sukurta naujų edukacinių erdvių. Senovės amatų erdvėje vaikai susipažįsta su priemonėmis, kurios seniau buvo naudojamos buityje, žemės darbams, mėgsta laipioti ant vežimo, laukia atvežant šieno ar šiaudų ir vasarai įsirengs palapines. Sukaupta nemaža senovinių rakandų ekspozicija: verpimo ratelis, žibalinės lempos, senovinis rūbų lygintuvas, sietai miltams sijoti, batsiuvio darbo įrankiai ir kt. Šalia edukacinės erdvės rasime senovines roges, kurios buvo traukiamos arklių. Paruošta metodinė medžiaga: „Senovės lietuvių amatai“, „Pasakos, padavimai ir legendos apie senovės lietuvių amatus“, „Lietuvių liaudies dainos, rateliai ir šokiai“. Vaikams suteikiamos žinios apie senovės amatų, meistrystės tradicijas, Lietuvos istoriją. Šioje edukacinėje erdvėje vyksta praktinės veiklos: amatų pristatymai, senųjų amatų dirbtuvės, kurių metu ugdytiniai susipažįsta su senaisiais lietuvių amatais: verpimu, miltų malimu, batsiuvio amatu, skaitomos pasakos apie įvairius senovės lietuvių amatus, dainuojamos lietuvių liaudies dainos, šokami rateliai. Praktinių veiklų metu ieškoma kelių užmirštiems amatams sugrįžti į ugdymo procesą.
Biologinei įvairovei pažinti sukurtos vabzdžių, paukščių, augalų, kvapiųjų ir vaistinių augalų, daržo, šiltnamio, samanų, grybų, kerpių erdvės. Eksponuojami jų pavyzdžiai: įvairios kempinės ir pintys bei pintainės, drebutis, paprastoji šilsamanė, kiminai, atžalinė gūžtvė, kerėža, ramalina, geltonkerpė ir kt. Parengti šių erdvių iliustruoti aprašai. Sukurta grybų ir kerpių ekspozicija, kuri nuolat pildoma. Paruošta metodinė medžiaga „Susipažinkite – kerpės“, „Grybų įvairovė“. Edukacinėje erdvėje vaikai ne tik susipažįsta su grybų ir kerpių įvairove, bet ir tyrinėja jų sandarą pasitelkdami į pagalbą lupas ir mikroskopus. Mikroskopai kameros pagalba sujungti su kompiuteriu, todėl visi vaikai gali pamatyti smulkiausius objektus. Planuojama vykdyti praktines veiklas: „Tokie skirtingi grybai“ ,„Auginti grybus lengva ir smagu“, „Kas įdomaus miške? (pažintis su kerpėmis, kerpių ekologija), edukacinė veikla vaikams „Augaluose gyvenantys grybai“, kurių metu vaikai susipažins su valgomais ir nevalgomais grybais, bandys grybus auginti iš jau įsigytos grybienos, gamins grybų sporų atspaudus, įgis žinių apie aplinkos poveikį grybų vystymuisi, bei grybų prisitaikymą prie aplinkos, jų įvairovę. Planuojama organizuoti seminarus pedagogams „Mikroskopiniai grybai“ ir „Grybo sandara“. Beje, įstaigos teritorijoje jau auga grybai. Vaikas komisijos nariams atnešė parodyti radęs lepšę. Ruošiamasi užsiimti pievagrybių auginimu. Vaikai tyrinėja dirvožemį, stebi orus. Edukacinėje erdvėje „Paukščių dvaras“ vaikai iš arti stebi ir susipažįsta su paukščiais, jų gyvenimo būdu, sužino kokiuose inkiluose, kokie paukščiai gyvena. Paruošta metodinė medžiaga: „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“, „Paukščio kūno sandara“, „Paukščių pasaulis“. Plėtojamos vaikų žinios apie paukščius ir sezoninį paukščių gyvenimą, ugdomas noras rūpintis paukščiais. Edukacinėje erdvėje vykdomi įvairūs projektai: „Pamaitink paukštelį žiemą“, „Tokie skirtingi paukščiai“ , „Būk paukštelių draugas“ , kūrybinių darbų parodos: „Žiemojantys paukščiai“, „Tokie skirtingi paukščiai“, praktinių veiklų metu gaminamos lesyklėlės.
Metodinės medžiagos pavyzdžiai:
Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis kasmet savo teritoriją papildo naujomis žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis, kuriose plėtojami ugdytinių pažintiniai gebėjimai. Edukacinės erdvės kuriamos ir naudojamos planingai, dalyvaujant visai įstaigos bendruomenei. Įstaigos teritorijoje sukurta per 40 edukacinių erdvių. Edukacinėse erdvėse vyksta praktinės, edukacinės veiklos, vaikai eksperimentuoja, tyrinėja, susipažįsta su gyvąja ir negyvąja gamta. Sudaryti edukacinių erdvių naudojimo tvarkaraščiai, todėl visos grupės, joms paskirtu laiku, gali naudotis erdvėse sukauptomis metodinėmis priemonėmis ir medžiaga, vykdyti jose ugdymo procesą. Pedagogai aktyviai dalyvauja projektinėse veiklose: penkerius metus iš eilės vykdo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektus. Pedagogai aktyviai dalinasi gerąja patirtimi su miesto ir šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais, dalyvauja seminaruose. Taip pat kasmet tradiciškai kasmet lapkričio mėnesį organizuojame konferencijas apie žaliųjų edukacinių erdvių naudojimo galimybes vaikų aplinkosauginiam ugdymui(si). Organizuojami seminarai įstaigos ir miesto pedagogams: „Kiminas – augalas be šaknų ir žiedų“, „Vaikų ekologinės savimonės ugdymas puoselėjant ekologinį daržą“ ir kt.
Darbštūs ir žingeidūs pedagogai kūrybiškai ir profesionaliai dirba didelį dėmesį skirdami vaikų gamtamoksliniam ugdymui, jų judumui, sveikatos stiprinimui.
