Pamokos Vilniaus aplinkoje

Kraštovaizdis yra bendras gamtos ir visuomenės kūrinys. Jis apima visą teritoriją bei erdvę – miestus ir miestelius, kaimų vietoves, miškus ir vandenis. Tai žmogaus ir tautos savasties elementas, vietos kultūros pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Dėl savo sudėtingos sandaros, nuolatinės kaitos ir skirtingų požiūrių, kraštovaizdis yra nepaprastai įvairi tikrovės dalis. Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro geografijos ir specialiosios pedagogikos mokytoja Asta Sinkevičienė ir specialiosios pedagogikos mokytoja Irma Ogylbienė padedant mokytojams Renatui Kriščiūnui ir Andriui Nakraševičiui, su mokiniais įgyvendindami Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Gyvenimas darnioje aplinkoje“, rugsėjo ir spalio mėnesiais vykdė kraštovaizdžio tyrimą pasirinktose Vilniaus miesto, Verkių regioninio parko vietose, o taip pat tyrinėjo ir kiek toliau nuo sostinės nutolusio Aukštadvario regioninio parko, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje esančios Velnio duobės aplinką. Veiklos akimirkos užfiksuotos nuotraukose.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti miesto ir natūralios aplinkos kraštovaizdžius, nusakyti raidos ypatumus. Tyrimui atlikti pasitelkta aplinkos stebėjimo, aprašymo ir senų nuotraukų lyginimo su dabartiniu vaizdu metodikos. Pirmiausia tyrimui buvo parinktos vietovės. Iš viso numatyta 17 stotelių, kurios suskirstytos į keturias grupes: Velnio duobė Aukštadvario regioniniame parke (1 stotelė), Verkių regioninis parkas (2-7 stotelės), Vilniaus miesto centras (8-16 stotelės) ir Pūčkorių atodanga (17 stotelė).  Mokiniai ir mokytojai ieškojo informacijos apie šias vietoves literatūroje. Buvo surastos istorinės šių vietovių fotografijos, kurias  mokiniai, padedant mokytojoms, rado internete. Daugiausia buvo rasta  facebook puslapyje „Lietuva senose fotografijose“ (https://www.facebook.com/senosfotografijos/?locale=lt_LT) ir virtualiame portale „Vilniaus DNR“ (https://zemelapiai.vplanas.lt/vilniausdnr/lt).

Surinkę pirminę informaciją apie tiriamas vietas, mokiniai kartu su mokytojais ir mokytojų padėjėjais išvyko susipažinti su parinktų vietovių kraštovaizdžiais realioje aplinkoje. Tam, mokytojai buvo pasiruošę iš anksto – parengti mokinio darbo lapai, kur buvo nurodyti stebėjimo objektai– reljefas, uolienos, dirvožemis, vandens telkiniai, augalinė danga, matomi statiniai. Taip pat mokiniai  turėjo nurodyti ir emociją, kurią patiria šioje vietoje. Mokiniai smalsiai stebėjo aplinką, padedami mokytojų ir mokytojų padėjėjos komentavo ką mato kraštovaizdyje, diskutavo ir kruopščiai atliko užduotis mokinio darbo lapuose. Atlikę šias užduotis ir sugrįžę į mokyklą, mokiniai pamokų metu apibendrino gautus rezultatus, padarė išvadas ir surengė kraštovaizdžio kaitos parodą – „Žmogus keičia Žemės veidą“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad stebėtos vietovės keitėsi ir didžiausią poveikį tam turėjo žmogaus veikla.

• Reljefas – mokiniai atkreipė dėmesį, kad daugumoje aplankytų Vilniaus vietų reljefas yra kalvotas. Jis bėgant metams beveik nepasikeitė.
• Uolienos ir dirvožemis – mokiniai pastebėjo, kad prie vandens telkinių vyrauja smėlis, žvyras ir įvairaus didumo akmenys, o kitose vietose vyrauja juodžemis.
• Vandens telkiniai – tyrinėtose vietose palygint yra nemažai vandens telkinių: upės – Neris ir Vilnelė, Cedrono upelis, pelkė. Tos pačios upės matomos ir senose vietovių nuotraukose. Pasikeitę tik jų pakrantės.
• Augalinė danga – mokiniai pastebėjo, kad tokių augalų, kokius matė pelkėje (Velnio duobėje) – nematyti kitose tyrinėjamose vietose. Taip pat atkreipė dėmesį, kad miesto centre, kur yra kuo daugiau pastatų – tuo mažiau augalų. O lyginant senas nuotraukas su dabar matomais vaizdais, pastebėta, kad senose nuotraukose daugiau matoma spygliuočių medžių, nei dabar.
• Matomi statiniai – mokiniai atkreipė dėmesį, kad iš visų tiriamų objektų, labiausiai laikui bėgant pasikeitė statiniai, jų gausa ir architektūra.
• Mokinių emocijos skirtingose kraštovaizdžio tyrimo vietose buvo skirtingos. Velnio duobėje, Verkių parke ir Pūčkorių atodangoje visi įvardijo, kad gražu, ramu, gera, girdisi gamtos garsai. Kad norisi čia ilgiau pabūti. O vaikštant miesto centre sakė, kad nors ir gražu, bet labai triukšminga, daug automobilių ir norisi greičiau pasišalinti į ramesnę vietą.

Taip pat, įgyvendinat projektą „Gyvenimas darnioje aplinkoje“, Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje buvo naujai kuriamos edukacinės erdvės, organizuojamos pažintinės edukacijos už miesto ribų, t.y. apsilankyta Švenčionių vaistažolių fabrike. Čia mokiniai sužinojo, kaip vaistažolės nuo pirminės žaliavos tampa arbatos pakeliu. Pamatė technologinę ir laboratorinę įrangą, stebėjo, kaip atrenkamos pačios kokybiškiausios žolelės, kaip jos pakuojamos ir kur jos po to iškeliauja.

Praplėstos edukacinės erdvės ir įkurtos naujos erdvės:

• „Bičiulis“, kur mokiniai susipažins su aviliu, jo gyventojomis bitutėmis, jų reikšme gamtai ir žmogui. Galės išbandyti bitininkystės darbus, bitininko profesiją.
• „Arbatos sodas“, kur mokiniai su mokytojais augino vaistažoles, aromatinius, prieskoninius augalus. Taip sudaroma galimybė įvairiais pojūčiais – stebėti, uostyti, liesti, ragauti čia pat pačių pasodintus augalus.
• „Lietuvos naudingosios iškasenos“, kur mokiniai susipažins su naudingosiomis iškasenomis, kurios yra Lietuvos žemės gelmėse, galės apžiūrėti jų pavyzdžius, sužinos, kam jos naudojamos.
• Edukacinė turistavimo erdvė. Šioje erdvėje įrengta stacionari laužavietė, šalia jos – informacinis stendas „Atsakingas elgesys gamtoje – saugi aplinka ir žmogus“. Saugiu atstumu nuo laužavietės įrengta aikštelė edukacinei veiklai ir(ar) poilsiui (stalas, suolai). Šioje edukacinėje erdvėje mokyklos mokiniai, bendruomenė, lankytojai galės supažindinti su iškylavimo gamtoje privalumais ir kultūringo elgesio gamtoje taisyklėmis, gaus žinių ir praktinių įgūdžių apie vieną svarbiausių poilsiavietės akcentų – laužą: mokysis jį užkurti ir saugiai elgtis. Mokysis pastatyti palapinę.
• „Ką pasakoja medžiai?”, tai edukacinė erdvė, kurs mokiniai susipažins su Lietuvoje augančių ir auginamų sumedėjusių augalų kolekcija, kurioje eksponuojama medžio nuopjova su žieve, stiebo skersinis ir išilginis pjūviai. Nurodytas augalo lietuviškas ir lotyniškas pavadinimai.
• „Geometrinės figūros gamtoje” – tai matematikos mokymuisi skirta edukacinė erdvė, kurioje mokiniai ne tik galės pasidrožėti čia augančiomis gražiomis lauko gėlėmis, bet ir jas stebėti ir tyrinėti. Mokiniai turės galimybę gamtoje atpažinti, įvardinti pagrindines geometrines figūras – apskritimą, kvadratą, trikampį ir kt. Geometrinėse figūrose  pasodintos įvairios gėlės ir natūralios pievos augalai, tad pasitelkdami įvairius pojūčius mokiniai galės pamatyti, kiek daug čia yra spalvų ir atspalvių, pauostyti čia žydinčius augalus, paliesti juos ir pajausti jų struktūrą, paklausyti pievos gyventojų garsų.

Visoms veikloms edukacinėse erdvėse yra parengta metodinė medžiaga.

Bendras darbas ir veikla skatina mokinius ne tik geriau pažinti aplinką, bet kartu ir moko pastabumo mus supančioje aplinkoje, bendradarbiavimo, pagarbos sau, kitam ir gamtai.

Informaciją parengė Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogai: Asta Sinkevičienė, geografijos ir specialiosios pedagogikos metodininkė ir Šarūnas Gerulaitis, geografijos mokytojas ekspertas, direktorius.