Pastatų renovacijos nauda

Pastatų modernizavimo klausimas vis labiau įsitvirtina visuomenėje, pamažu nyksta nusistovėję mitai, baimės. Pradedama suvokti, kad renovacija nėra vien tik gražus išorinis vaizdas, bet kartu tai ir gyvenimo kokybės gerinimas. Pastebima, jog vis daugiau gyventojų domisi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o ypatingai šiuo energetinių išteklių krizės metu, išaugus elektros ir šilumos kainoms.

Senos statybos neatnaujinti pastatai į aplinką išskiria didelį kiekį anglies dioksido (CO2) ir prisideda prie dar spartesnio klimato šiltėjimo, o kartu ir prie ekstremalių gamtos reiškinių sukeliamų padarinių. Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) skaičiavimais, baigtų renovuoti daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis per metus sudaro daugiau nei 160 tūkst. t CO2,. Siekiant sutaupyti daugiau ir prisidėti prie tvaresnės aplinkos, skatinama papildomai rinktis ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Pavyzdžiui, šiuo metu skaičiuojama, kad saulės elektrinių nauda atsiperka per 5-7 – erius metus, kai prieš kelis metus prireikdavo net 12 metų. Taip pat, pagal galimybes arba kur nėra centralizuoto šilumos tiekimo galimybės, galima panaudoti šilumos siurblius, naujus efektyvius biokurą naudojančius šiluminius katilus ar atsižvelgti į geoterminius sprendimus. Ir nors pastato modernizavimas pareikalauja nemažų pradinių investicijų, tačiau jos yra mažesnės už išlaidas, kurias gyventojai sumoka nerenovuotuose daugiabučiuose su nuolat augančiomis energijos (šildymo, karšto vandens, „gyvatuko“, elektros) sąskaitomis. Todėl efektyvaus energijos vartojimo specialistai pataria renovacijos finansinę naudą vertinti ne trumpuoju, o ilguoju periodu. Renovavus būstą – vien už šildymą mokama 25-60 proc. mažiau. Kadangi daugelis daugiabučių statyti dar sovietmečio laikais – maždaug nuo 1960 m., dauguma jų nebeatitinka naujų keliamų energetinio naudingumo klasės standartų, o kokybė suprastėjusi ar visai prasta dėl netinkamos jų priežiūros. Renovacijos dėka, kuomet pastate yra atnaujinamos inžinerinės sistemos bei apsaugomos pastato konstrukcijos, ateityje galima išvengti netikėtų išlaidų remonto darbams ar įvykus avarijoms. Nereikėtų pamiršti, jog pastatų atnaujinimas svarbus ir estetiniu požiūriu. Renovuojant daugiabutį neretu atveju sutvarkoma ir aplinka, o gyventojai irgi gali prisidėti prie namo teritorijos tvarkymo. Tokiu būdu gerėja ir gyvenimo kokybė, stiprėja bendruomenės įsitraukimas, o atnaujintas būstas gali tapti puikia investicija ateityje.

Nuo 2007 m. Vilniaus mieste veikia Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta VĮ „Atnaujinkime miestą“, kurios veikla susijusi su informacijos sklaida apie renovacijos naudą, daugiabučių atnaujinimo projektų valdymu, taip pat Kaimynijos programos įgyvendinimu, konsultacijų teikimu. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat skatina kvartalų atnaujinimą, tvarko kiemus prie jau renovuotų daugiabučių. Valstybė taip pat teikia paramą įvairioms su renovacija susijusioms sritims, pavyzdžiui 100 proc. apmoka visas renovacijos išlaidas nepasiturintiems gyventojams, pilnai padengia visas projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas bei techninę dokumentaciją, 30 proc. skiria investicijoms, kurios skirtos energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir kt. sritims.

Atsižvelgiant į pastatų renovacijos naudą, miestiečiai raginami aktyviau domėtis jos įgyvendinimo galimybėmis.