Pievos edukacinėje erdvėje pažintis su miglinių šeimos augalais

Antakalnio bendruomenė, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Antakalniečių bendruomenės 2020 metų aplinkosauginio švietimo programa“ parengė mokomąją medžiagą edukacinėje pievoje augantiems miglinių šeimos augalams pažinti. Medžiagą parengė ekologė, doc. dr. Ona Motiejūnaitė. Visuomenė supažindinama su dažniausiai Lietuvos pievose paplitusiais miglinių šeimos augalais, jų savybėmis.

 

Miglinių šeima. Žinoma apie 700 genčių, apie 11 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė šilto klimato srityse. Lietuvoje savaime paplitę apie 120 miglinių šeimos rūšių, priklausančių apie 50 genčių. Dar miglinių šeimos 16 genčių ir apie 80 rūšių aptinkami kaip atneštiniai augalai.

Vienametės ir daugiametės įvairaus aukščio žolės. Stiebas bambliuotas, vadinamas šiaudu. Lapai su ilgomis, prie tarpubamblio prigludusiomis ir tam tikrą jo dalį gaubiančiomis makštimis. Ties lapalakščio ir lapamakštės jungimosi vieta yra plėviškas arba iš šerelių sudarytas liežuvėlis.

Miglinių šeimos augalų pavienis žiedas ar keli prie vienos žiedyno ašies prisitvirtinę žiedai vadinama varpute. Varputės apačioje esančios pažiedės vadinamos apatiniu ir viršutiniu varpažvyniu. Žiedą supa 2, apatinis ir viršutinis žiedažvyniai. Vienas ar abu žiedažvyniai neretai būna su akuotu. Žiede dažniausiai 3 kuokeliai (gali būti 1,2,6). Žiedui išsiskleidus ilgi kuokelių koteliai nusvyra žemyn. Piestelė su dviem plunksniškai šakotom purkom. Vaisius – grūdas.

Žiedai stiebų ar šoninių šakų viršūnėse susitelkę į žiedynus: varpašluotė, sudėtinė varpa, šluotelė, kekė, burbuolė.

Vyraujantys pievų augalai. Šeimai priklauso maistiniai augalai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, ryžiai, soros, kukurūzai). Daug miglinių yra pašarinių augalų (miglės, motiejukai, eraičinai, šunažolės ir kt.). Kai kurie migliniai auginami dekoratyviniuose želdiniuose (miglės, eraičinai, miskantai, dryžučiai). Nendrės valo vandenį – akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Iš augalų šiaudų gaminamas popierius, jie naudojami pynimui, stogams dengti, kurui.

Daugiametė svidrė – Lolium perenne L. Daugiametė ar vienmetė , iki 70 cm aukščio (paprastai 15–50 cm), retakerė, su gausiomis šaknimis žolė. Liežuvėlis trumpas, bet ryškus. Auselės mažos, stačios. Žiedynai 10-20 cm ilgio. Varputės 9-15 ilgio, 6-10-žiedės, prisitvirtinusios prie žiedyno ašies siauruoju šonu. Priskiriamos prie pačių vertingiausių pašarinių žolių. Išvesta daug veislių.

Paprastasis varputis – Elytrigia repens. (L.)Nevski. Daugiametis, 50-120 cm aukščio šakniatiebinis augalas. Liežuvėlis trumpas, auselės siauros, bet ryškios. Žiedynas 7-15 cm ilgio varpa. Varputės 10-18 mm ilgio, plokščios, 5-7-žiedės su trumpais akuotiškais smaigaliais. Augalas subrandina 250–1000 sėklų, kurios po žiemos dažniausiai tampa nedaigios. Pašarinis, vaistinis, maistinis. Vaistams (Graminis rhizoma) ir maistui naudojami šakniastiebiai. Yra duomenų, kad šakniastiebiai maistingumu prilygsta bulvėms. Šakniastiebiuose yra polisacharidų, fruktozės bei kitų angliavandenių, gleivių ir mineralinių medžiagų, geležies, silicio ir obuolių rūgšties druskų, B grupės vitaminų ir karotino, eterinio aliejaus, saponinų ir kt. Sausoje žolėje yra iki 25 mg proc. askorbo rūgšties, iki 55 mg proc. karotino ir kitų medžiagų.

Nuotraukoje varpučio ir svidrės žiedynų fragmentai:

Paprastoji šunažolė – Dactylis glomerata. Daugiametė, retakerė, kupstus sudaranti, 30-120 cm aukščio žolė. Lapai linijiški, liežuvėlis ilgas, siaura viršūne. Lapamakštė uždara, suplota. Žydi birželį, liepą. Žiedai susitelkę į vienašalės kupetuotos šluotelės pavidalo žiedynus. Apatinė žiedyno šakelė dažniausiai ilgesnė. Varputės plokščios, 10 mm ilgio, su 2–5 žiedais. Vaisius – grūdas. Dauginasi sėklomis. Pašarinis augalas, auginamas pievose ir ganyklose; greitai atželia. Ankstyvas, derlingas (30-70 cnt/ha šieno). Išvesta daug paprastosios šunažolės veislių.  Yra išvesta kultūrinių formų dryžuotais, margais lapais. Gali augti šešėliuotoje vietoje.

Pašarinis motiejukas – Phleum pretense L. Daugiametis, retakeris, 30–100 (120) cm aukščio augalas. Šakniastiebis trumpas. Liežuvėlis ryškus, 2–5 mm, aukštesne, kiek dantyta viršūne. Žydi birželį-rugpjūtį. Varputės apie 3 mm ilgio, vienažiedėsDauginasi sėklomis, kurių vienas augalas subrandina iki 1700. Sėklos daigios išlieka 8-10 metų. Pašarinis. Dekoratyvinis. Džiovinti žiedynai naudojami floristinėms kompozicijoms, verboms.

Pievinis pašiaušėlis – Alopecurus pratensis L. Vienmetis, užaugantis iki 110 cm aukščio šakniatiebinis-retakeris augalas. Lapai linijiški, liežuvėlis trumpas, bet ryškus, 1-2 mm, standus, maždaug vienodo aukščio visame plotyje. Žydi pavasarį, vasaros pradžioje ir yra viena anksčiausiai pražystančių žolių. Varputės 5-6 mm ilgio, vienažiedės, plokščios, su akuotu. Sulenkus žiedyną aiškiai matomi ploni akuotai. Plinta sėklomis ir šakniastiebiais. Pašarinis. Sukultūrintas 18 amžiuje. Yra išvesta pievinio pašiaušėlio veislių, lietuviška veislė ‘Valentas‘ turi daug baltymų. Auginamas kaip dekoratyvus augalas želdiniuose, yra išvesta veislių, pvz., ‘Aureovariagatus‘.

Nuotraukose motiejuko ir pažiaušėlio žiedynai:

Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis Huds.). Retakeris, 30-120 cm aukščio augalas. Liežuvėlis trumpas, auselės ryškios. Žiedynas glausta šluotelė, išsiskleidžianti žydėjimo metu. Varputės 10-15 mm ilgio, daugiažiedės. Dekoratyvinis. Vertinga pašarinė žolė. Yra Lietuvoje sukurtų veislių.

Nuotraukose eraičino žiedyno fragmentai:

Pievinė miglė – Poa pratensis L. 15-90 cm aukščio šakniastiebinis-retakeris augalas. Pamatinių lapų liežuvėlis trumpas apie 1 mm, o stiebinių lapų kiek ilgesnis 1-2 mm, tiesiai nukirstas. Žiedynas šluotelė, tankus, gražios eglutės formos (plačiai piramidiška). Varputės 5-6 mm ilgio, 3-5-žiedės, kompaktiškos, dažnai violetinio atspalvio. Pašarinis, dekoratyvinis. Išvesta daug veislių:  ‘Klotė‘, ‘Galvė‘, ‘Aluona‘ , ‘Rusnė‘ ir kt.

Vienametė miglė – Poa annua L. 5-30 cm aukščio, nedidelius, tankius kerus sudarantis augalas. Ūgliai ties bambliais įsišaknija. Lapai 2-5 mm pločio, trumpi, linijiški, liežuvėlis 2-3 mm ilgio, apykaklės formos. Žydi nuo balandžio iki spalio. Šluotelė trumpa, piramidiška. Varputės 3-6 mm ilgio, su 3-7 žiedais. Kosmopolitas, labai dažna, auga net ant takų. Sparčiai plinta. Per vasarą išaugina kelias kartas palikuonių. Daržų piktžolė.

Paprastoji smilga – Agrostis tenuis Sibth. Daugiametis, 10-70 cm aukščio, trumpu šakniastiebiu augalas. Lapai 2-5 mm pločio, liežuvėlis trumpas, tiesiai nukirstas. Žiedynas visuomet išskleista, retoka, rusvo atspalvio šluotelė. Varputės 2-3 mm ilgio, vienažiedės. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Auga skurdžiuose neutraliuose ir rūgštinguose dirvožemiuose. Pašarinis.

Nuptraukose smilga, smilga ir miglė ir smilga:

Švelnioji dirsė – Bromus molis L. 10-80 cm aukščio, retakeris augalas. Šluotelė trumpa, stati. Varputės ovalios, 7-9 mm ilgio, iš 5-10 žiedų, su akuotais. Lapai tankiai apaugę švelniais plaukeliais, liežuvėlis trumpas, bet ryškus (iki 2 mm) su aukštesne dantyta viršūne. Auselių nėra. Labai dažna.

Kiškio ašarėlės – Briza media L. Retakeris, daugiametis, iki 50 cm aukščio pievų augalas. Žiedynas šluotelė. Varputės širdiškos ar kiaušiniškos, daugiažiedės, violetinio atspalvio. Lapai siauri (iki 5 mm), liežuvėlis trumpas, auselių nėra.  Auga vidutinio drėgnumo ir sausesnėse pievose, šlaituose. Dažnas. Pašarinis. Dekoratyvinis, yra išvesta veislių. Vardas susijęs su nusvirusiomis varputėmis, graikų kalba brizein – nusvirti, nulinkti. Aprašyta apie 20 šios genties augalų. Želdiniuose auginamos didžiosios kiškio ašarėlės.

Daugiau apie projektą ir augalų iliustracijų žiūrėti https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/antakalnio-bendruomene-igyvendino-2020-metu-aplinkosaugini-projekta/ 

Visuomenės aplinkosauginio švietimo, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo klausimais kreiptis į ekologę, gamtos mokslų daktarę, docentę Oną Motiejūnaitę: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt 

 Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris