Seminare pedagogai nagrinėjo augalų įvairovę edukacinėse erdvėse

Spalio 18 dieną Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio pedagogės dalyvavo seminare „Augalų įvairovė edukacinėse erdvėse“. Renginys organizuotas Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio bendruomenei  vykdant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Žalią mėtą sodinau – ją daržely auginau“.

Seminaro lektorė – Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Lektorė pasidžiaugė įstaigos pedagogų vykdoma aplinkosaugine veikla, padėkojo už profesionaliai organizuojamus renginius ir turiningas aplinkosauginio projekto veiklas. Pristatė leidinį „Vadovas mokyklų edukacinėms erdvėms kurti ir naudoti“, kurį galima rasti internete (https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2023/08/edukacines_erdves_230808-1.pdf).

Pranešimą lektorė pradėjo nuo pasaulio biologinės įvairovės aptarimo, kad svarbu vaikams padėti suprasti kiekvieno organizmo gamtoje svarbą ir jų tarpusavio ryšius. Kaip pavyzdys pateiktas kraujalakės, kraujalakinio melsvio ir skruzdės sambūvis, kuris yra toks trapus, kad pašalinus bent vieną iš šių trijų rūšių, iš karto išnyktų likusios dvi. Europos Sąjungoje apie 84 proc. kultūrinių augalų rūšių ir 78 proc. laukinių gėlių rūšių bent iš dalies yra priklausomos nuo vabzdžių ir kitų gyvūnų apdulkintojų. Vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamas apdulkinimas užtikrina didesnę vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų įvairovę bei kokybę. Lietuvoje dėl apleistų ir nešienaujamų pievų nyksta apie 190 rūšių augalų, paukščių ir vabzdžių. RK įrašytos 224 augalų rūšys (viso 566 organizmų rūšys). Pristatydama Lietuvos floros ypatumus, paaiškino kaip formavosi Lietuvos gamtinė aplinka, kokią reikšmę jai turėjo paskutinis ledynmetis. Prieš 13-11,5 tūkst. metų, atšilus klimatui, prasidėjo vėliausias kvartero sistemos laikotarpis, kuriame ir gyvename – holocenas. Ledynmečius keitė šiltesni laikotarpiai – tarpledynmečiai, kurių metu susidarė nuosėdos ežeruose, pelkėse, upėse. Ledynmečio laikotarpių rieduliai rodo, kaip kažkada judėjo ledynas, dauguma ežerų yra ledyninės kilmės, nagrinėta kaip vyko didysis „medžių kraustymasis“. Per ledynmetį klimato ir augalijos zonos susiaurėdavo ir persistumdavo arčiau pusiaujo. Pirmoje ledynmečio pusėje klimatas būdavo drėgnas, antroje – sausesnis. Ledyno dangų storis apledėjimo centruose siekdavo iki 3 km, pakraščiuose – 200–300 metrų. Ledyno riba yra buvusi ties Vilniumi, matoma ledynmečio riba yra Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Vilniaus apylinkėse gyveno mamutai ir gauruotieji raganosiai. Geologai yra parengę ekskursiją „Paskui mamutą“ (https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/marsrutas-paskui-mamuta/). Antakalnyje rasti mamuto kaulai yra didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione paleontologinis radinys, jauniausias (turima omenyje, kad tai paskutinė mamutų rūšis Mammuthus primigenius Blumenbach, 1799) iš visų Lietuvos teritorijoje rastų mamutų, gyvenęs prieš 13 800 metų, poledynmetyje.

Lietuvos floros augalai edukacinėse erdvėse gali būti plačiai naudojami vaikų ugdymo procese. Pradedant samanomis ir baigiant žiediniais augalais. Įdomūs ir turiningą istoriją edukacinėse erdvėse pasakoja augalai reliktai, Lietuvoje saugomi, reti augalai (beržas keružis, didžioji astrancija, miškinė lelija, lieknoji plukė, ilgagalvis dobilas, paprastasis sinavadas ir daugelis kitų).

Mokyklų edukacinėse erdvėse auginama daug prieskoninių, aromatinių augalų. Tokios ekspozicijos gali būti žiemai iš lauko perkeliamos į vidaus erdves (sudžiovinti augalai tyrinėjami visais pojūčiais). Derėtų prisiminti iš kokių augalų ir kaip gaunamas vanilinas, cinamonas, šafranas, imbieras ar net ir šokoladas. Rudenį žydintis darželinis (tikrasis) krokas ir yra šafrano šaltinis. Tokia ekspozicija būtų kvapi, įdomi įvairaus amžiaus žmonėms.

Prisiminti ir etnografinių darželių augalai, vaistiniai, aromatiniai augalai: vaistinis skaistenis, balzaminis skaistenis, juozažolė, katžolė, vaistinis šalavijas, anyžinė ožiažolė ir kiti.

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris