Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniaus kraštovaizdžiui pažinti – kraštovaizdžio gidas

Vilnius pasižymi didžiausia Lietuvoje kraštovaizdžio įvairove tiek gamtiniu, tiek kultūriniu, tiek estetiniu aspektu. Siekiant vilniečius plačiau supažindinti su miesto kraštovaizdžiu, skatinti domėtis, pažinti ir puoselėti savo aplinką, buvo parengta metodinė priemonė „Vilniaus kraštovaizdžio gidas“. Šios metodinės priemonės parengimą inicijavo VšĮ „Problemų sprendimo centras“ įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniaus miesto kraštovaizdžio gidas“. Metodinės priemonės autorė – geografė, dr. Giedrė Godienė.
Metodinės priemonės pristatymas, konferencija, įvyko lapkričio 25 dieną Vilniaus mokytojų namuose.

Dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistė) savo pranešime „Informacijos apie kraštovaizdį sklaida ugdymo įstaigose“ pasidžiaugė, kad gamta apdovanojo Vilniaus vietoves įvairumu, kraštovaizdžio išraiškingumu. Ledynmečiai, ypač paskutinysis, taip pat paliko vertingas dovanas būsimajam miestui. Todėl sostinėje mes turime miškų, atodangų, griovų. Studijuojant žemėlapį matome kraštovaizdžio, geomorfologinius, geologinį, hidrografinį, telmologinį draustinius, net du regioninius parkus. Miesto teritorijoje gausu vandens telkinių: upės ir upeliai, ežerai, ežerėliai ir tvenkiniai. Turime ir Europos svarbos buveinių. Turtingą kraštovaizdį reikia mokėti stebėti, tai nėra taip paprasta, todėl tam reikalinga metodika. Vilniaus kraštovaizdis tarsi atversta knyga, kurią reikia mokytis skaityti. Ši knyga gali tapti gyvuoju vadovėliu. Ypač tai aktualu ugdymo įstaigoms, kurių programose numatytos kraštovaizdžio studijos. Kraštovaizdžio pažinimas glaudžiai susijęs su asmens gamtamokslinės kompetencijos tobulinimu. Parengtą mokymo priemonę visų pirma naudos pedagogai, mokiniai bei studentai, tačiau ji sudomins ir visus besidominčius savo kraštu vilniečius.

Dr. Giedrė Godienė labai išsamiai pristatė parengtą metodiką, kurios turinio svarbiausios temos yra Vilniaus kraštovaizdžio struktūra (regioniniai ypatumai, paviršius ir jo raida, vandens telkiniai ir jų raida, miškai ir miško parkai, miesto augimas, urbanistinės struktūros), Vilniaus kraštovaizdžio lankytinos vertybės ir jų apsauga (pasaulinė, europinė apsauga, nacionalinė, vietinė apsauga), Vilnios slėnis, Užupis ir visas Vilnius nuo Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelės, miškingas Vilnios slėnis nuo Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelės. Leidinys gausiai iliustruotas. Parinktos Vilniaus miesto kraštovaizdį apibūdinančios citatos iš žymių žmonių pasisakymų:
„Vilnius buvo gražus, Vilnius yra gražus, Vilnius, reikia tikėtis, bus visuomet gražus. Grožis yra universalus, tačiau jo apraiškos, jo kriterijai, jo suvokimas yra įvairūs, priklauso nuo žmogaus kultūros, jo gyvenimo sąlygų, kurias keičia istorija, keičia laikas. Savaip gražus Vilnius buvo praeityje, kitaip gražus Vilnius šiandien, o dar kitoniškai gražus, reikia tikėtis, bus ateityje. Niekam ne paslaptis, kad šiandien taikant pramoninį statybos būdą, unifikuotą pastatų tipą, vaikantis ekonominių rodiklių, miestams iškilo pavojus suvienodėti, netekti savo veido, su kuriuo susigyveno miesto autochtonai, kurio taip aistringai ieško turistai.“ (V. Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius, Vaga, 1991. p. 392)
Vietovės aplinkos pastovumas, erdvės estetinė harmonija yra esminė prielaida potraukiui, prisirišimui. Vietovės erdviškumas, jos prigimtinės savybės priima žmones ir daro juos bendruomene. /I. Daujotaitė./

„Margas ir įvairus buvo Vilnius – turtingas ir skurdus, puošnus ir kuklus, blizgantis ir apšepęs, tačiau visus šiuos socialinius kontrastus švelnino miesto jaukumas, tapybiškas įvairumas, intymus mastelis, gera topografinė padėtis, vaizdingos Neries terasos ir rami užuovėja tarp miškais apaugusių kalvų″ /V. Drėma. Vilniaus architektūros istorija/
„Mūsų Vilnius ne bet kaip „numestas“. Rodos, galiūno ranka jį nešiojo, įvairiai taikė prie Lietuvos nelygumų ir tarusi „dailiau nebus niekur“, padėjo čia, prie Neries. „Padėjo“, kad pats toliau augtų. Auga žaliame gamtos rūbe įsisupęs. Mūsų miestas turi daugiau nei žalumą. Jis paveldėjo ypatingą gamtinį guolį, kurio pagrindinė savybė – šlaitingumas. O šlaitingoje žemėje ir žaluma kitaip ošia, ir vandenys jaukiau atsišviečia, pagaliau net dangus kitaip užsigaubia. Čia žmogaus rankų padariniai giedriau atrodo, pagaliau miesto dvasingumas geriau įsigyvena mumyse.“ /prof Č. Kudaba apie Vilnių/.
„Joks kitas miestas Europos lygumose negali prilygti mūsų sostinei apylinkių landšatų įvairumu… Vilniaus apylinkės labiau primena ne lygumų, bet Vakarų Europos vadinamuosius vidutinių kalnų kraštovaizdžius… Vilniaus paviršius – tai turiningas gamtos praeities įvykių archyvas, kurį praverstų mokėti skaityti visiems gamtos mylėtojams.“ /prof. A. Basalykas apie Vilnių/.
Žinoma, kraštovaizdį studijuoti nėra paprasta, tam reikia žinių ir įgūdžių. Todėl parengta metodinė priemonė padės geriau ir giliau pažinti savo kraštą.

Metodinė priemonė (CD) skirta pedagogams, gamtos mylėtojams. Metodinę medžiagą galima įsigyti Aplinkos apsaugos poskyryje.

Apie metodinę priemonę rašyta: http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/vilniaus-krastovaizdziui-pazinti-krastovaizdzio-gidas/

Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistė

Ona Motiejūnaitė, Ona.Motiejunaite@vilnius.lt, 2112461