Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ bendruomenė įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Pažink medį – išsaugok girią“

Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas
„Pažink medį – išsaugok girią“
Vykdytojas Vilniaus lopšelis-darželis „Coliukė“
Projekto trukmė 2024 metų balandis-lapkritis

Projekto vykdymo metu pagerėjo ugdytinių ir mokyklos bendruomenės gamtamokslinis bei aplinkosauginis raštingumas, buvo puoselėjama meilė ir pagarba gamtai, o ypatingas dėmesys buvo skirtas miškų, sengirių ekosistemoms bei medžių biologinei įvairovei. Įtvirtintas žaliasis mąstymas kasdienybėje. Per praktinę veiklą gamtoje projekto dalyviai įgijo aplinkos tyrinėjimo, saugojimo įgūdžius. Vaikams buvo suteikta žinių ir informacijos apie sengires, pievas, skatinta aplinkos saugojimo motyvacija. Vaikai išmoko kurti gamtoje ir iš gamtos, susipažino su metų augalų: dobilu, mokėsi taupyti ir tausoti gamtos išteklius, jos nežalojant ir neniokojant. Darželis jau daug metų puoselėja tvarumo idėjas, ugdymo veiklas planuoja atsižvelgdami į ekologijos sampratą, o projekto vykdymas paskatino visas veiklas planuoti dar atsakingiau. Darželio bendruomenė įtraukta į gamtovaizdžio formavimo edukacijas, švarinimo akcijas bei kitas projekto veiklas., o įstaigos erdvės papildytos naujomis ugdymo erdvėmis, taip pat įrengta bibliotekėlė.

1. Gamtos pažinimo žygiai ir saugaus stovyklavimo edukacijos miške. Projekto metu suorganizuoti trys žygiai po įvairias miškingas, istoriškai reikšmingas bei vaizdingas vietas.
2024-04-22. „Bitučių“ ir „Vabaliukų“ grupių ugdytiniai leidosi į saugaus stovyklavimo žygį prie Pučkorių atodangos. Vaikai iki numatytos vietos važiavo viešuoju transportu, o vėliau keliavo pėstute. Žygio metu vaikai turėjo galimybę stebėti tik busti po žiemos pradėjusią gamtą, klausėsi paukščių čiulbėjimo, stebėjo ypatingą apylinkės reljefą. Po trumpo žygio vaikai mokėsi kaip reikia miške stovyklauti ir išmoko pagrindinių taisyklių: kokia turi būti laužavietė, kur miške pasislėpti, jeigu užklupo audra, kokie valgomi augalai yra aplinkui, kokie medžiai gali apsaugoti nuo žvėrių, kaip įsirengti palapinę iš virvės ir drabužių. Po stovyklavimo, vaikai nusileido prie Vilnelės upės, aplankė ten gyvenančias antis ir visi drauge grįžo į darželį. Žygyje dalyvavo 31 ugdytinis, bei 4 mokytojos. Žygis truko 3 val.
2024-05-05. „Boružėlių“ grupės ugdytiniai iškeliavo į pažintinį žygį prie Vilnelės. Šio žygio tikslas – domėtis supančia aplinka, sudarant galimybę stebėti, tyrinėti ir pažinti gamtą. Vaikai keliavo pėsčiomis, gražiai susikibę už rankyčių. Stebėjo upę, kalbėjo apie tai, kad vanduo teka, stebėjo kokios jis spalvos, kokio kvapo, aptarė kam vanduo reikalingas, kas jame gyvena. Žygio dalyviai patyrė daug džiaugsmingų akimirkų stebėdami, o vėliau ir maitindami paukščius bei antis, kurios buvo drąsios ir prieidavo labai arti prie vaikų. Grįžtant visi drauge aptarė, ką matė ir patyrė. Tokios išvykos ir žygiai labai patinka vaikams, o patirtis, kurią įgauna tyrinėdami gamtą, išlieka labai ilgam. Žygių metu būna ir nelabai malonių dalykų: kažkas pargriūna, sušlapina kojas, pakeliui susipyksta, galbūt išsigąsta pastebėto gyvio, tačiau tokia patiriminė veikla yra labai naudinga vaikams ir praplečia ugdymo sienas bei kontekstus. Žygyje dalyvavo 7 ugdytiniai (specialiųjų ugdymosi poreikių) ir 2 mokytojos, viena mokytojo padėjėja, žygis truko 2 valandas. Žygio metu vaikai mokėsi naudotis žemėlapiais, naudoti kompasą ir orientuotis aplinkoje, sužinojo apie vietinius augalus, gyvūnus ir ekosistemas, taip pat apie natūralius procesus vykstančius gamtoje.
2024-06-05. Įvyko žygis į Pavilnio regioninį parką. Šis parkas, šalia kurio yra įsikūręs „Coliukės“ darželis, vilioja lankytojus iš viso Vilniaus miesto ir garsėja nuostabiais gamtos vaizdiniais, miškingomis vietovėmis, įspūdingais šlaitais, upių vingiais. Kiekvienais metai į šalia esančius parkus „Coliukės“ bendruomenė organizuoja net kelis žygius. Šį kartą į Rokantiškių piliavietę išsiruošė „Vabaliukų“ grupės ugdytiniai. Vaikai kelionę pradėjo autobusu, paskui turėjo eiti pėstute. Viso žygio metu vaikai turėjo tikslą – atpažinti kuo daugiau medžių, išskirti kuo medžiai skiriasi nuo krūmų, įsirengti saugią stovyklavimo vietą bei įveikti net kelis kalnus. Viso žygio metu vaikai tyrinėjo gamtą, grožėjosi vaizdais, o numatytą tikslą pasiekė su kaupu. Vaikai išmoko susidūrę su įvairiomis sudėtingomis situacijomis rasti sprendimus, pavyzdžiui, kaip pereiti per kliūtis ar pasirinkti geriausią maršrutą, įgijo saugaus elgesio gamtoje įgūdžių. Žygyje dalyvavo 16 vaikų ir dvi mokytojos. Žygis truko 3 valandas.

2. Pažintinės ekskursijos gamtoje. Iš viso projekto vykdymo metu organizuotos trys ekskursijos.
2024-04-18. „Nykštukų“ grupės ugdytiniai suorganizavo ekskursiją į sakurų sodą, kur turėjo galimybę susipažinti su šiuo nuostabiu medžiu. Puikus oras visiems pakėlė nuotaiką. Mokytojos su vaikais keliaudami ieškojo pavasario ženklų. Tikra pavasario šventė – Sakurų parkas, nuostabiai gražus, įspūdingas pavasario žiedų gausa. Mokytoja papasakojo vaikams sakurų istoriją. Vaikai pasisveikino su Sakuromis dviem kalbom: lietuviškai ir japoniškai, skaičiavo medžius, o jų yra virš 200-tų. Palygino Lietuvos ir Japonijos vėliavas. Sužinojo, kad sakuros žiedas yra Japonijos simboliniu žiedu. Vaikams patiko grožėtis sakurų sodu. Visi grįžo pavargę, bet kupini gerų įspūdžių. Ugdytiniai ekskursijos metu turėjo galimybę iš arti pajusti darnų santykį su gamta. Vaikai išmoko tyrinėti, stebėti ir užduoti klausimus, kas skatina vaikų smalsumą, vertino sakurų grožį, o tai paskatino juos domėtis menu ir motyvavo kūrybinei veiklai. Ekskursijoje dalyvavo 15 ugdytinių ir dvi mokytojos, ekskursija truko 4 val.
2024-05-21. Įvyko ekskursija į Kernavę, į senąją Lietuvos sostinę, kuri garsėja net tik istoriniais įvykiais, bet ir yra apsupta nuostabios gamtos. Į ekskursijos programą buvo įtrauktas apsilankymas Dūkštų senųjų ąžuolų pažintiniame take, edukacija Kernavės muziejuje bei nuostabių piliakalnių žvalgyba. Vaikai apsilankė sengirėje, kur turėjo galimybę iš arti stebėti šimtamečius ąžuolus, kitus medžius. Patyrinėję miško vaizdus, ekskursijos dalyviai apsilankė Kernavės muziejuje, kur edukacijos metu sužinojo kaip senovėje žmonės gyveno, koks ryšys buvo su gamta bei supančiu pasauliu. Po edukacijos vaikai vaikščiojo po stulbinančio grožio piliakalnių apylinkes, grožėjosi, gamta, Neries vingiais, stebėjo aplinką. Ši pažintinė ekskursija paliko neišdildomų įspūdžių tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vaikai patyrė, kad Kernavė yra vaizdingoje vietovėje, galėjo stebėti gamtos grožį, susipažinti su vietos flora ir fauna, patobulino ekologinę, istorinę bei kultūrinę kompetencijas. Į ekskursiją vyko 34 vaikai, 7 pedagogai, du administracijos atstovai. Ekskursija truko 5 val.
2024-06-12. Ekskursija į Bernardinų bei Gedimino parkus. Ugdymas be sienų prasiplėtė iki Vilniaus centro. Šios išvykos metu priešmokyklinukai aplankė žaliąsias Vilniaus vietas, pamatė žydinčius Bernardinų sodus, seniausią Vilniaus ąžuolą, aplankė svarbius architektūrinius paminklus – Vilniaus arkikatedrą, Gedimino pilį. Tokia pažintis su miesto gamtos ir kultūros paminklais padėjo patirti daug teigiamų emocijų, gilino gamtamokslinę kompetenciją. Ekskursijoje dalyvavo 20 vaikų bei trys pedagogai. Apsilankymas parkuose truko 3 val.


3.Biologinės įvairovės pievos „Dobilo penki lapai, dobilėlio trys lapeliai“ įrengimas įstaigos lauko erdvėse. Visą balandžio mėnesį buvo vykdomi naujos edukacinės erdvės vaikams įrengimo darbai – veisiama biologinės įvairovės pieva „Dobilo penki lapai, dobilėlio trys lapeliai“ darželio teritorijoje. Po vietos pievai paruošimo darbų, buvo supurenta žemė, pasiruošta sėjos darbams ir pradėta sėti įvairias sėklas. Pievoje pasėta įvairių Lietuvos floros bei dekoratyvių žydinčių augalų, o ypatingą vietą šioje pievoje užėmė dobilas, 2024 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas. Pievos įrengimui pasėta apie 2 kg. įvairių gėlių ir žolynų sėklų. Pievos įrengimo darbuose dalyvavo visa bendruomenė: ūkio darbuotojai ruošė žemę bei įsigijo sėklų, mokytojos kartu su vaikučiais sėjo, bėrė sėklas, kiti darbuotojai džiaugėsi vykstančia veikla, kuo galėjo tuo padėjo. Pievoje greitai sudygo pirmieji pievos augalai, vaikai turėjo galimybę iš arti stebėti biologinę įvairovę, tyrinėti augalus, susipažinti su jų gyvenimu, atskirti juos pagal žiedus, o mokytojos turėjo progą kartu su vaikais atlikti čia ne vieną projektą bei vesti pamokėles. Užsiėmimų metu vaikai tobulino šias kompetencijas: supratimo apie ekosistemas, biologinę įvairovę ir aplinkosaugą, tyrinėjimo kompetenciją, gebėjimo atpažinti ir valdyti emocijas, ugdant ramybę ir laimę būnant gamtoje. Vasaros metu pievoje sudygo daug įvairių augalų: baltieji ir raudonieji dobilai, ramunėlės, facelijos, rugiagėlės, liucernos ir kt. Pieva nebuvo šienaujama, todėl vaikai su mokytojomis nuolat turėjo galimybę apsilankyti pievoje bei tyrinėti biologinę įvairovę, kuri vis kito, susipažinti bei atskirti dar nepažįstamus augalus. Šalia pievos buvo įrengtas suoliukas, kur ugdytiniai galėdavo pabūti vienumoje su gamta. Visą vasarą pievoje lankėsi viso darželio ugdytiniai pagal mokytojų suplanuotas veiklas, iš viso lankėsi 78 ugdytiniai iš keturių grupių, šešios mokytojos, pievoje buvo suorganizuota 12 edukacinių veiklų.
2024-06-04. Saulėtą vasaros dieną Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ bendruomenė patyrė įspūdingą mokytojos Vladislavos Urbanovič meistriškumo bei grupės „Nykštukai“ vaikų ir visų ugdytojų komandinio darbo rezultatą. Džiaugėmės gamtos mums duotais bei niekad nenusibostančiais edukaciniais lobynais, išradingai paruoštomis aplinkomis, panaudojant darželio augalų ir gyvūnų įvairovę. Stebėtos atviros edukacijos metu vaikai pažino pievos gyventojus visais pojūčiais (uosle, klausa, rega, lietimu), atliko stebėjimus, stengėsi įsiminti bei apibūdinti pievos gyventojus pagal išorę, dydį, spalvą. Stebėtinas rezultatas būna tada, kai žmogus susivienijęs su gamta, siekia sukurti tvirtą ir atsakingą ryšį. Atviros pamokos organizatoriai stengėsi sužadinti vaikų domėjimąsi įvairiais augalais, vabalais, vabzdžiais, padėjo sužinoti jų gyvenimo ypatumus, aptarti jų išvaizdą. Vaikai veikė, tyrinėjo, pažino visomis juslėmis. Kelionė po pievą tęsėsi neskaičiuojant laiko, nes buvo smagu ir įdomu. Įdomu tai, kad pievoje galima atrasti daug natūralių ugdomosios veiklos kontekstų, kuriuose vaikai turi galimybę per patiriminę veiklą ugdytis įvairius gebėjimus. Su šia smalsumo ir kūrybiškumo gaida „Coliukės“ gyventojai drąsiai žengė į vasaros glėbį bei plačiai atvėrė margaspalvės pievos mokyklos duris. Stebėdami atvirą pamoką pievoje kiti pedagogai atrado naujas gamtos erdves, kurios gali pakeisti dirbtinai sukurtą aplinką grupėse, sužinojo naujų ugdymo metodų, pamatė kaip galima panaudoti ugdymo proceso metu natūralias gamtos pievas. Atvirą pamoką stebėjo 14 įstaigos pedagogų, 4 kiti darbuotojai. Dalyvavo 16 mišraus amžiaus ugdytinių, atvira pamoka trūko 45 min. Iš viso pievoje per visą projekto vykdymo laikotarpį įvyko 14 užsiėmimų, dalyvavo 4 grupių, 84 vaikai bei 6 pedagogai.
4. Naujos edukacinės erdvės įrengimas „Natūrali lysvė“. Gegužės mėnesį įgyvendintas naujos edukacinės erdvės „Natūrali lysvė“ projektas. Ši erdvė susideda iš dviejų dalių, iš kurių vienoje lysvėje sėjamos gėlės ir įvairūs biologinės įvairovės augalai. Procese dalyvavo „Vabaliukų“ grupės vaikai, mokytojos, kurie atliko įvairius darbus. Kitoje erdvėje pastatytas projekto lėšomis įsigytas lenktos formos metalinis vazonas (išmatavimai 5400/240/400, pagamintas pagal individualų užsakymą). Vazonas papuošė meninio ugdymo erdvę – lauko sceną bei papildė lauko erdves dar viena netradicine priemone. Vazone sodinamos gėlės, žemuogės, kiekvienais metais jame augalai bus keičiami. Vaikai šioje erdvėje mokosi patys sėti, sodinti, prižiūrėti augalus, susipažinti su jų augimo ciklu bei atpažinti biologinę įvairovę. Veikloje dalyvavo 20 ugdytinių, 2 mokytojos, 2 mokytojų padėjėjos, 3 administracijos atstovai. Iš viso šioje erdvėje per visą projekto vykdymo laikotarpį įvyko 8 užsiėmimai, dalyvavo 5 grupių vaikai.
5. Seminarai bei mokomieji praktikumai bendruomenės nariams apie miškų ekosistemas ugdymo proceso metu.
2024-05-28. Įstaigos bendruomenei buvo organizuotas seminaras „Miško pedagogika ir Montessori“ apie miško ekosistemų panaudojimą ugdymo metu. Seminarą vedė Montessori akademijos įkūrėja dr. Indrė Vitkuvienė. Montessori akademija organizuoja miško sesijas vaikams bei yra sukaupę nemažai patirties kaip miško ekosistemas paversti edukacinėmis erdvėmis, visiškai joms nekenkiant. Miško pedagogikoje gamta yra mokytojas, o aplinka pati sudaro sąlygas vaikams skleisti savo prigimtinio smalsumo, pažinimo, stebėjimo, įsiklausymo savybes. Seminaro metu klausytojai sužinojo kaip ugdymo metu galima sužadinti vaikų smalsumą panaudojant istorijas apie augalus, botanikos stalus, korteles su atvaizdais bei gamtine medžiaga. Taip pat, sužinojome apie pagrindinius miško pedagogikos principus, miško maudynes, gamtos lobius. Vaikai miške gali praleisti daug laiko, o tas buvimo laikas praturtina sensorines patirtis net 10 kartų daugiau nei būnant lauke, tačiau ne natūralioje vietoje (parke, nušienautoje pievoje ir kt.). Miško pedagogikoje svarbu išmokyti vaikus suprasti galima rizikas, pajausti savo galią, užmegzti ryšį su gamta. Miško ekosistemos sudaro prielaidas kontekstiniam ugdymui, kur mokytojo įsikišimas gali būti labai minimalus.
Seminarą išklausė 45 bendruomenės nariai (mokytojos, tėvai, kiti darbuotojai). Seminaro trukmė 1,5 val.

2024-06-06. Įvyko miško pedagogių iš „Montessori akademijos“ praktinė konsultacija Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ mokytojams ir vaikams. Konsultacija vyko natūralaus miško aplinkoje, netoli Kučkuriškių piliakalnio. Vaikai ir visi veiklos dalyviai gamtos apsuptyje pasinėrė į nuotykių ir potyrių pasaulį. Miško sesijos konsultacijos metu vaikai įgijo supergalių, kurias teikia miškas, o žalioje aplinkoje patyrė įvairių potyrių. Visi miško lankytojai atrado naujų skonių, kvapų, garsų, pirmą kartą paragavo dilgėlės bei pienės lapų, uostė gėles bei spygliuočius, skanavo pačių pririnktų žemuogių. Miško gilumoje vaikams teko patiems įsirengti miško būstynę bei joje apsigyventi!
Miško pedagogės konsultacijos metu supažindino mokytojas kaip įdomiai ir kūrybingai surengti miško sesijas vaikams, atskleidė pagrindinius tokių veiklų pasirengimo, vedimo principus, pasidalijo savo praktiniais patarimais kaip minimaliai panaudojus gamtos išteklius suteikti reikšmingą edukacinę naudą vaikams. Po konsultacijos visi dalyvavę pedagogai nusiteikė labai pozityviai ir ateityje pažadėjo pasinaudoti gamtos turtais vaikų ugdymo proceso metu bei kuo dažniau rengti panašaus pobūdžio sesijas.
Konsultacijas vedė dvi pedagogės iš Montessori akademijos, dalyvavo 14 įstaigos pedagogų bei 12 priešmokyklinio ugdymo ugdytinių. Miško konsultacija vyko miško aplinkoje ir truko 2 val.

6. Edukacinės erdvės „Miško vaizdai“ įrengimas įstaigos vidaus erdvėse. Moksliškai įrodyta bei praktiškai pastebėta, kad gamtos vaizdai pagyvina protą, atpalaiduoja mintis, suteikia džiaugsmo bei ramybės. Deja, paskutiniais šio amžiaus metais vis labiau įsiplečiant urbanistikai, laikas gamtoje visiems tapo prabanga. Miško terapija žmogui gali padėti įveikti juntamą stresą, atsipalaiduoti, geriau miegoti, tapti laimingesniais ir į gyvenimą pažvelgti naujomis akimis. Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ teritorijoje yra daug augmenijos, medžių, tačiau projekto metu buvo nuspręsta išbandyti dar vieną galimybę skleisti miško terapijos poveikį – įkurti edukacinę miško vaizdų erdvę „Miško vaizdai“. Edukacinėje erdvėję vyko teminiai lauko klasės užsiėmimai, muzikos, sporto edukacijos bei bendruomenės šventės. Buvimas gamtoje, ypač stebint miško vaizdus, skatina aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą. Stebėdami miško vaizdus, vaikai geriau supranta gamtos grožį ir biologinės įvairovės reikšmę. Erdvėje įvyko 4 ugdymo veiklos, 2 bendruomenės šventės (Mokslo metų pradžios bei Sengirės išsaugojimo akcijos) ir 3 edukacijos miško tematika. Per edukacijas ir ugdymo veiklas dalyvavo 4 ugdymo grupės, 8 pedagogai, 64 ugdytiniai.

7. Vaikų bibliotekėlės „Augalų pasakos“ įrengimas.
2024-10-01. Įrengta vaikų bibliotekėlė „Augalų pasakos“, įsigyta daug vaikiškų knygų miško tematika bei kanceliarinių priemonių edukacijai, kad vaikai bibliotekėlėje galėtų įvairiais pojūčiais pažinti miško ir gamtos grožį. Bibliotekėlėje nuolat lankosi 4 grupių ugdytiniai, iš viso apie 80 vaikų bei 8 pedagogai. Bibliotekėlėje yra galimybė formuoti ankstyvuosius skaitymo įgūdžius, susipažinti su gamtos elementais, dauguma knygučių yra susijusios su miško tematika. Vaikai taip pat turi galimybę piešti, spalvinti ir užsiimti kita pažintine, ugdančia veikla.

8. Respublikinis IU ir PU įstaigų projektas „Diena miške“.
2024-06-01. Vilniaus lopšelis-darželis „Coliukė“, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Pažink medį – išsaugok girią“ pakvietė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pedagogus bei įstaigų bendruomenių narius dalyvauti projekte „Diena miške“. Gyvenant uždarų patalpų laikmetyje, vis dažniau susimąstome apie vaikų sveikatą, aplinkos poveikį jai bei apie įvairių naujų galimybių ieškojimą, kaip užkirsti kelią vis didėjančiam užterštumui bei atotrūkiui nuo gamtos. Dauguma mokslinių tyrimų nurodo, kad pastaruoju metu vaikai ir jaunimas labai mažai laiko praleidžia gamtoje, o tai tiesiogiai atsiliepia jų fizinei, emocinei bei socialinei gerovei. Šio projekto, besitęsiančio visą vasarą metu, kvietėme įstaigų bendruomenes kuo dažniau pabėgti iš uždarų patalpų ir sukurti naują edukacinę erdvę vaikams miške.
Projekto tikslas – stiprinti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų bendruomenių gamtamokslinį bei aplinkosauginį raštingumą ir puoselėti meilę ir pagarbą gamtai.
Projekto uždaviniai:
• Sukurti edukacines erdves miške ir kasdienes ugdymo veiklas perkelti į miškingas vietas;
• Plėsti vaikų pažinimo galimybes, skatinat natūralios gamtos pažinimą, ugdant bendruomenės narių ekologinę savimonę, tobulinant aplinkosauginį raštingumą;
• Plėtoti bendradarbiavimą tarp ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų;
• Skatinti bendruomenių atsakomybės jausmą pažįstant miško ekologines sistemas bei rūpinantis aplinka.
Projekte dalyvavo 10 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, 30 pedagogų bei daugiau nei 200 vaikų. Projektas tęsėsi visą vasarą, daugiau nei 10 ugdymo įstaigų naujas ugdymo erdves atrado miškuose, parkuose bei kituose gamtos kampeliuose. Dalyviai savo patirtimi dalinosi facebook puslapyje https://www.facebook.com/groups/730167855860686. Buvo organizuotos ekskursijos, žygiai, pažintiniai pasivaikščiojimai, vaikai projekto metu dalyvavo pažintinėse edukacijose, miško tyrinėjimuose, uogų ragautuvėse, tylos ir garsų sesijose, o svarbiausiai, kad lėtasis gamtos ugdymas tapo ugdymo įstaigų prioritetu. Projekto tikslas buvo pasiektas, kadangi miško erdvės tapo kasdienių ugdymo veiklų aplinkomis.
Nuostatai. Diena miške
9. „Sengirės“ fondo informacijos sklaida ir iniciatyva kartu su socialiniais partneriais. Sengirės fondo iniciatyva
2024-05-13–2024-10-30. Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Pažink medį – išsaugok girią“ organizavome ilgalaikę akciją „Išsaugok Sengirę“, į kurią sukvietėme Vilniaus miesto švietimo įstaigų bendruomenes. Akcijos metu bendruomenės buvo skatinamos prisidėti prie itin aktualios šių dienų problemos – senųjų miškų išsaugojimo. Įgyvendindami Akcijos tikslą, dalyviai į savo veiklų spektrą turėjo įtraukti įvairias pažintines veiklas apie sengires, jų išsaugojimo reikšmę ir prasmę, jų gyventojus bei kitą susijusią informaciją integruojant į ugdymo turinį, gamtos pažinimo bei tyrinėjimo edukacijas, taip sutelkiant bendruomenės narius reikšmingai veiklai. Akcijos partneriai: Vilniaus lopšelis-darželis „Pušaitė“, Vilniaus lopšelis-darželis „Lakštingala“, Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“, Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis“. Smagu paminėti, kad Akcijos metu pavyko pritraukti dar kitų įstaigų, kurios vykdė įvairias veiklas, susijusias su Sengirės išsaugojimo fondo veikla.
Dalyvavo 5 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės, daugiau nei 200 ugdytinių bei 20 pedagogų.

2024-10-02. Buvo organizuotas Sengirės išsaugojimo akcijos baigiamasis renginys, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Renginio metu vyko Žaliosios mokyklos edukacijos, pranešimą „Gydančioji miško galia“ skaitė sertifikuota miško terapeutė A. J. Renginio metu dalyviai ugdėsi gamtos pažinimo bei tyrinėjimo kompetencijas, sužinojo kodėl miške galima atgauti sveikatą, kaip mūsų ir vaikų organizmus veikia atotrūkis nuo gamtos. Dalyviai susipažino su „miško maudynių“ sąvoka, sužinojo, kad gamtoje praleistas laikas gali sumažinti stresą, nerimą ir depresijos simptomus, gerinti nuotaiką, turi teigiamą poveikį fiziniui aktyvumui, skatina kūrybiškumą, socialinius įgūdžius. Suorganizuodami tokio tipo paskaitą, siekėme, kad kuo daugiau bendruomenės narių susipažintų su ekologiniu švietimu bei gamtosauga. Paskaitoje dalyvavo 43 bendruomenės nariai.

10. Aplinkos švarinimo akcijos, talkos. Organizuotos trys aplinkos tvarkymo akcijos. Akcijose dalyvavo 48 ugdytiniai ir 24 tėvelių ir 12 mokytojų.
2024-04-12. Net lietingas ir šaltokas oras nesutrukdė organizuoti jau tradicinę aplinkos švarinimo akciją „Nešiukšlink prie Vilnelės“. Mūsų darželis randasi šalia Vilnelės upės, todėl čia dažnai organizuojame išvykas, žygius, einame maitinti paukščių, tyrinėti gamtos. Į tradicinę talką susirinko nemažai ugdytinių tėvelių. Pasiruošę reikalingų priemonių visi nužingsniavo į numatytą tvarkymui vietą. Vaikai rinko popierių, o tėveliai švarino aplinką ir nuo sunkesnių bei pavojingesnių atliekų. Visi smagiai dirbo švarindami aplinką, sutvarkė ir šalia esančio seno apleisto stadiono aplinką. Šiukšlių maišų pririnkta net 12! Visi džiaugėsi galėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo ir švarinimo.
2024-04-19. Organizuota švarinimo talka teritorijoje, esančioje aplink darželį. Talkos metu ypatingai daug surinkta plastikinių atliekų.
2024-04-26. Organizuota aplinkos švarinimo akcija prie Vilnelės parko, kurios metu tvarkyta parko teritorijos dalis. Akcijos metu surinkta net trys dideli šiukšlių maišai.
Projektas skatino pedagogus, vaikus ir kitus bendruomenės narius tyrinėti gamtą, mišką, keisti nuostatas apie jo neekonominę naudą, pamatyti jos grožį, suteikė žinių apie miško naudą vaikų kognityvinei, psichoemocinei būklei bei bendruomenės sveikatai. Naujos edukacinės erdvės padėjo sukurti įtraukiančių ugdymosi kontekstų, kuriuose vaikai stiprins aplinkosauginį, ekologinį supratimą. Seminarų bei konsultacijų metu įgytos žinios plės projekto dalyvių asmenines bei profesines kompetencijas, o tai prisidės prie visos įstaigos gerovės. Akcijų, talkų organizavimas suformavo jaunosios kartos atsakingumo pamatus už mus supančią aplinką, gamtą. Projekto vykdymas skleidė žinią apie neįkainuojamą gamtos turtą – mišką, išmokė prisidėti prie natūralių ekosistemų išsaugojimo, plėtė pilietiškumo nuostatas, gamtosaugą bei ekologiją.
Projektas plačiai viešintas:
https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/vilniaus-ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-istaigu-bendruomenes-kvieciamos-dalyvauti-akcijoje-issaugok-sengire/
https://www.facebook.com/photo/?fbid=8405366786156297&set=pcb.1868662286938955
https://coliukeld.weebly.com/
https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/vaikai-atranda-zaliuosius-lobius-margaspalveje-pievoje/
https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/aplinkosauginio-svietimo-projekto-veiklos-skatina-susimastyti-ir-veikti/