Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ žaliosios edukacinės erdvės

Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ bendruomenė aktyviai dalyvauja įgyvendinant visuomenės aplinkosauginio ir ekologinio švietimo projektus, turiningai bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio specialistais, mokslininkais, gamtos žinovais. Pedagogai organizuoja ekologinio švietimo konferencijas ir seminarus, dalijasi darbo patirtimi, nuolat ieško inovatyvių, vaikams patrauklių aplinkos pažinimo metodų, ugdo jų ekologinį sąmoningumą. Supažindinant vaiką su artimąja jį supančia aplinka siekiama, kad formuotųsi vaiko dorinis, estetinis santykis su tikrove. Visa bendruomenė aktyviai įsijungė į edukacinių erdvių kūrimą įstaigos aplinkoje. Sudarytas lauko edukacinių erdvių planas.

Nuotraukose: Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ žalioji aplinka; edukacinių erdvių planą pristato direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lionė Petrokienė.

Lopšelio-darželio aplinka skendi žalumoje. Čia auga įvairių rūšių medžiai, žydi gėlės, auginamos daržovės. Visa ši aplinka yra žalioji laboratorija jauniesiems aplinkos tyrėjams. Vaikams pasaulis yra naujas ir dar mažai pažintas, todėl jam reikia padėti aplinką atrasti, pažinti, ištirti, suprasti, daryti išvadas, formuotis elgesio gamtoje įgūdžius, moralines vertybes. Svarbu, kad vaikas ne tik stebėtų aplinką, tačiau pats galėtų atrasti, analizuoti, išbandyti ir taip veikdamas patirtų atradimo džiaugsmą. Net geriausiai išvystytos informacinės technologijos apie gamtą negali tiek daug vaikams duoti, kiek vaiko asmeninis patyrimas, jo tiesioginis santykis su gamta. Pagarbos gyvybei, aplinkos saugojimo įgūdžių ugdymas, ryšio su gamta stiprinimas, aplinkai draugiškų vertybinių nuostatų formavimas labai svarbu vaikystėje.

Nuotraukose: lopšelio-darželio aplinkoje pasodintas dviskiautis ginkmedis – „augalas gyvoji iškasena“, kai kuriose šalyse vadinamas Gėtės medžiu, draugystės medžiu; magnolija – stambiais žiedais žydintis medis, siejamas su žiedinių augalų evoliucija (žiedinių augalų skyrių botanikai pavadino šios augalo genties vardu – magnolijūnai); įstaigos kieme veisiamas vynuogynas, pirmieji vynmedžiai jau žaliuoja; Lietuvos šimtmečiui paminėti pasodinta obelėlė ‘Auksis‘; pavasarį žiedais džiugins sakuros; karštą vasarą vaikams smagu žaisti augalų apsuptame vandens baseine.

Pedagogai patys mokosi tyrinėti aplinką ir ją kūrybiškai taiko vaikų gamtamoksliniam ugdymui. Tuo tikslu lopšelio-darželio aplinkoje sukurta ir vaikų ugdymui(si) naudojama per 20 edukacinių erdvių: vabzdžių namai, skruzdėlynas, voratinklis, bičių avilys, kompostavimo mokyklėlė, pojūčių takas, antrinių žaliavų, šiltnamio, muzikinė, vandens tyrimų ir kitos erdvės. Plačiai aplinkos pažinimui, kaip mokymo priemonė, naudojami augalai. Kieme žaliuoja „Pušų miškelis“, „Forsitijų alėja“, „Sakurų alėja“, „Eglių alėja“, „Dekoratyvinių medžių alėja“, „Rutulinių tujų alėja“, vaistažolių, prieskoninių augalų, gėlių lysvės ir net savas vynuogynas. Visos erdvėse gausu informacijos apie objektus, nuorodų ką ir kaip stebėti. Vaikai stebi aplinką įvairiais metų laikais ir tuo būdu jiems sudarytos sąlygos kiekvieną kartą pamatyti ar išgirsti kažką naujo, lyginti ir klasifikuoti stebimus gamtos objektus ir reiškinius. Tokia veikla žaliojoje aplinkoje ženkliai prisideda prie gamtos deficito sindromo mažinimo. Žurnalistas Richardo Louvo knygoje „Last Child in the Woods“ („Paskutinis vaikas miškuose“, 2005 metai) naudoja terminą „gamtos deficito sindromas“ (angl. nature deficit disorder), teigdamas, kad vaikai fiziškai ir psichiškai kenčia dėl kontakto su gamta trūkumo ir todėl šiuolaikinė karta yra pirmoji tokia, auginama be „svarbaus kontakto su natūraliu pasauliu“. Vaikų žaidimai gamtoje skatina svajoti, mąstyti „išeinant už ribų”, nes būdamas gamtoje esi kažkame, kas yra didesnis už tave, tavo tėvus ir žmogaus sukurtą aplinką. Buvimas gamtoje padeda pajusti savo, kaip žmogaus unikalumą, galimybes. Tyrimai rodo, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantys vaikai geba geriau fantazuoti, žymiai geriau susitvarko su nepalankiais veiksniais, keliančiais įtampą ir stresą, o Ilinojaus universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, nustatė, kad žaidimai gamtoje netgi mažina vaikų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHS) simptomus. Pasak žurnalisto, netgi dabar pasaulyje populiarios ekologijos idėjos bus „popierinės“, neįgyvendinamos, kad ir kiek bekovotume už gamtą, jeigu kiekvienas mūsų nepakeis savo asmeninio santykio su ja – tai yra iš naujo neatras ryšio su gamta.

Jaunieji daržininkai šiltnamyje ir lauke išaugina puikų derlių daržovių. Stebi kaip jos auga, brandina vaisius, skanauja derlių.

Mažiesiems tyrėjams įrengtas specialus namelis, kuriame gausu aplinkos tyrimo priemonių ir metodikų. Čia išrikiuoti įvairūs mikroskopai, didinamieji stiklai, matavimo prietaisai, knygos ir daug kitų aplinkai pažinti reikalingų priemonių. Eksperimentuodami gamtoje vaikai įgyja gamtamokslinių, aplinkosauginių žinių ir įgūdžių, gali savarankiškai, kūrybingai reikštis, savitai kurti. Sudarytos sąlygos aplinką tyrinėti visais pojūčiais, išbandyti įvairius aplinkos pažinimo būdus. Tokiame namelyje ir suaugusiems yra įdomu.

Įstaigos teritorijoje sudarytos sąlygos tyrinėti sliekus, skruzdėlytes, vorus, bites, paukščius ir kitus gyvūnus.

Kompostavimo edukacinėje erdvėje vaikai mokosi tvarkyti žaliąsias atliekas. Kompostas šioje įstaigoje ypač originaliai atrodo ir net puošia aplinką. Pedagogai padeda vaikams suprasti atliekų rūšiavimo, jų vengimo svarbą, vyksta pokalbiai apie taupumą, tausojimą, aplinkos saugojimą. Tuo tikslu organizuojamos kūrybinės dirbtuvės suteikiant daiktams antrą gyvenimą, vykstama į atliekų rūšiavimo įmonę. Bendruomenė dalyvauja Europos atliekų mažinimo savaitės renginiuose.

Pedagogė Danutė Pučienė parengė ir išleido metodinę priemonę apie medžius. Joje poetiškai aprašyti visi darželio teritorijoje augantys medeliai.

Pedagogai savo patirtį apibendrina metodinėse priemonėse, didaktiniuose leidiniuose, pedagogų metodinio ratelio užsiėmimuose, konferencijose, susitinka su žymiais žmonėmis, pvz., su gamtininku dr. S. Paltanavičiumi, prof. L. Klimka ir kitais. Įstaigose lankėsi svečiai iš Italijos, Portugalijos, Graikijos, Lenkijos ir susipažino su vykdomu vaikų gamtamoksliniu ugdymu. Svečiai buvo sužavėti įrengtomis edukacinėmis erdvėmis.

Lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ bendruomenė aktyviai įgyvenino ir įgyvendina ekologinio ir aplinkosauginio švietimo projektus: „Vaikų ekologinis ugdymas tyrinėjant gamtą“, „Per pažinimą į darnią draugystę su gamta“, „Atrandu, tyrinėju, suprantu, saugau“.

Aplinkos apsaugos poskyris