Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių mokiniai kviečiami dalyvauti informacinių technologijų, gamtos mokslų ir aplinkosaugos konkurse „Vilniaus miesto kraštovaizdžio laiko juosta“

Konkurso „Vilniaus miesto kraštovaizdžio laiko juosta“ tikslas – didinti mokinių susidomėjimą aplinkosaugos, darnaus vystymosi, Vilniaus miesto kraštovaizdžio kaitos ir darnios miesto plėtros temomis. Konkursą organizuoja Vilniaus „Ryto“ progimnazija su Vilniaus miesto aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyriu. Konkursas vyks nuotoliniu būdu 2023 m. gegužės 9 d. – birželio 9 dienomis.

Konkursas skiriamas Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių mokiniams, besidomintiems informacinėmis technologijomis, aplinkosauga, gamtos mokslais. Konkurse dalyvauja užsiregistravusių mokyklų mokiniai. Mokiniai kviečiami sukurti unikalią Vilniaus miesto kraštovaizdžio kaitos laiko juostą.

Plačiau apie konkursą – Nuostatuose: V-76Nuostatai Vilniaus kraštovaizdžio konkursas naujas (1)

Konkursas organizuojamas Vilniaus „Ryto“ progimnazijai įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilnius – mano ateities miestas“.

Gamta apdovanojo Vilniaus vietoves įvairumu, kraštovaizdžio išraiškingumu. Ledynmečiai, ypač paskutinysis, paliko vertingas dovanas būsimajam miestui. Todėl sostinėje mes turime miškų, atodangų, griovų. Miesto teritorijoje gausu vandens telkinių: upės ir upeliai, ežerai, ežerėliai ir tvenkiniai. Turime ir Europos svarbos buveinių. Studijuojant žemėlapį matome kraštovaizdžio, geomorfologinius, geologinį, hidrografinį, telmologinį draustinius, net du regioninius parkus. Vilniaus kraštovaizdis tarsi atversta knyga, kurią reikia mokytis skaityti. Ši knyga gali tapti gyvuoju vadovėliu.

„Margas ir įvairus buvo Vilnius – turtingas ir skurdus, puošnus ir kuklus, blizgantis ir apšepęs, tačiau visus šiuos socialinius kontrastus švelnino miesto jaukumas, tapybiškas įvairumas, intymus mastelis, gera topografinė padėtis, vaizdingos Neries terasos ir rami užuovėja tarp miškais apaugusių kalvų″ /V. Drėma. Vilniaus architektūros istorija/.

„Mūsų Vilnius ne bet kaip „numestas“. Rodos, galiūno ranka jį nešiojo, įvairiai taikė prie Lietuvos nelygumų ir tarusi „dailiau nebus niekur“, padėjo čia, prie Neries. „Padėjo“, kad pats toliau augtų. Auga žaliame gamtos rūbe įsisupęs. Mūsų miestas turi daugiau nei žalumą. Jis paveldėjo ypatingą gamtinį guolį, kurio pagrindinė savybė – šlaitingumas. O šlaitingoje žemėje ir žaluma kitaip ošia, ir vandenys jaukiau atsišviečia, pagaliau net dangus kitaip užsigaubia. Čia žmogaus rankų padariniai giedriau atrodo, pagaliau miesto dvasingumas geriau įsigyvena mumyse.“ /prof Č. Kudaba apie Vilnių/.

„Joks kitas miestas Europos lygumose negali prilygti mūsų sostinei apylinkių landšaftų įvairumu… Vilniaus apylinkės labiau primena ne lygumų, bet Vakarų Europos vadinamuosius vidutinių kalnų kraštovaizdžius… Vilniaus paviršius – tai turiningas gamtos praeities įvykių archyvas, kurį praverstų mokėti skaityti visiems gamtos mylėtojams.“ /prof. A. Basalykas apie Vilnių/.