Svarbi informacija
Vilniaus moksleiviai tiria miesto oro kokybę
Labai svarbu gyventi ir dirbti švarioje aplinkoje. Todėl žmonėms svarbu žinoti, kokioje aplinkoje jie gyvena, mokosi, dirba, sportuoja ar poilsiauja. Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia įvairiomis plaučių ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Oro tarša kenkia ne tik žmogui, ji turi neigiamą poveikį aplinkos kokybei – kenkia žemės ūkiui, rūgštieji lietūs sukelia dirvos rūgštėjimą, pastatų, istorinių objektų nykimą, eutrofikaciją ir daugybę kitų neigiamų efektų.
Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro geografijos mokytoja Asta Sinkevičienė ir biologijos mokytoja Inga Kmitaitė-Vitkūnienė su mokiniais įgyvendindamos projekto „Mokomės iš gamtos“, finansuojamo Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis veiklas, rugsėjo mėnesį kolektyviai atliko Vilniaus miesto oro kokybės, vizualinės ir triukšmo taršos tyrimą. Žinant, kad mokykla yra unikalioje vietovėje, tai yra iš vienos pusės Verkių regioninis parkas, o iš kitos Neries upė, tarsi sufleruoja, kad esame švarioje aplinkoje. Tam, kad įsitikintume, suplanavome ir atlikome tyrimą.
Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Vilniaus miesto oro kokybę, vizualinę ir triukšmo taršą pasirinktose vietose.
Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai: 1) išanalizuoti pasirinktose Vilniaus miesto mikrorajonų vietose oro kokybę, vizualinę ir triukšmo taršą; 2) įvertinti ir palyginti skirtingų Vilniaus miesto mikrorajonų vietovių vizualinę ir triukšmo taršą oro kokybę; 3) sukurti tirtų Vilniaus miesto mikrorajonų vietovių oro kokybės, vizualinės ir triukšmo taršos žemėlapį.
Tyrimui atlikti pasirinkti metodai.
- Oro taršos nustatymas kerpių metodu. Kerpės auga visur ir labai lėtai. Jos augdamos labai jautriai reaguoja į aplinkos (ypač oro) užteršimą. Labiausiai joms kenkia ore esančios rūgštys. Pagal tai, ar tam tikroje vietoje yra kerpių, galima spręsti apie oro užteršimą. Įvairios jų rūšys skirtingai reaguoja į teršalus: vienos juos toleruoja, kitos – ne. Skiriamos šešios oro taršos zonos: švari, santykinai švari, silpno užterštumo, vidutinio užterštumo, pasipriešinimo taršai ir „kerpių dykumos“. Kuo švaresnis oras, tuo daugiau kerpių rūšių galima aptikti. O jei oras užterštas, dominuoja tik tos rūšys, kurios tolerantiškos užterštumui. Dėl oro taršos pirmiausiai nyksta krūmiškosios kerpės (uosinė ramalina, sodinė briedragė). Jos greičiau už kitas kerpes auga, turi didžiausią paviršiaus plotą, taigi ir nuodingų medžiagų sugeria daugiausiai. Dar didėjant taršai nyksta ir lapiškosios kerpės (kežai, plynkežiai), esant dideliai oro taršai telieka ant medžių kamienų geltonkerpės, lekanoros. Jeigu oro tarša labai didelė kerpės išnyksta, ant medžių kamienų stebima „kerpių dykuma“, telieka žaliadumbliai.
- Vizualios aplinkos taršos tyrimo metodas. Vizualinės taršos objektais gali tapti apleisti ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, statiniai, šiukšlių konteineriai ir šiukšlės, elektros infrastruktūra (antžeminės elektros linijos, jų stulpai, atramos ir kt.), kasybos darbų pažeistos teritorijos, išorinė vaizdinė reklama, neprižiūrėti želdiniai ir kt.
- Aplinkos triukšmo lygis buvo nustatomas garso matuokliu (dBA). Triukšmo tarša (arba aplinkos triukšmas) – žmogaus veiklos ar mašinų darbo sukurtas triukšmas, kuris trikdo veiklą ar pusiausvyrą žmonių ar gyvūnų gyvenime. Aplinkos, ypač kelių eismo, triukšmas tebėra didelė aplinkosaugos problema, daranti poveikį milijonų Europos žmonių sveikatai ir gerovei. Nuo sveikatai žalingo ilgalaikio triukšmo lygio kenčia 20 proc. Europos gyventojų, t. y. daugiau kaip 100 mln. žmonių Europoje. Triukšmas turi didesnį poveikį su gyvenimo kokybe ir psichikos sveikata susijusiems rodikliams. Iš tiesų, remiantis kai kuriais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, triukšmas yra antra su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis po oro taršos (kietųjų dalelių) poveikio. Aplinkos triukšmas prisideda prie 48 tūkst. naujų išeminės širdies ligos atvejų per metus ir 12 tūkst. pirmalaikių mirčių. Taip pat apskaičiuota, kad 22 mln. žmonių kankina didelis lėtinis dirglumas, o 6,5 mln. – sunki lėtinė nemiga. Apskaičiuota, kad dėl orlaivių keliamo triukšmo 12 500 moksleivių prastai skaito mokyklose (EAA ataskaita „Aplinkos triukšmas Europoje – 2020 m.“).
Mokytojos su mokiniais išskyrė keletą skirtingų Vilniaus miesto mikrorajonų vietų – gyvenamųjų rajonų, pramonės, senamiesčio ir priemiesčio zonos teritorijose. Prieš atliekant pasirinktų vietų tyrimą dar kartą atidžiai mokytojos ir mokiniai aptarė numatytas veiklas, pasiaiškino kilusius neaiškumus. Pasiėmę „Gamtos tyrėjo kuprinę“ (čia buvo sudėtos reikalingos priemonės – mokinio darbo lapas, rašiklis, padidinimo stiklas, aprašymas „Oro tyrimas kerpių metodu“, vizualinės taršos stebėjimo aprašymas), garso lygio matuoklį ir išvyko tirti pasirinktų vietų.
Mokiniai susiskirstę į mažas grupeles atliko tyrimą – mokyklos kieme, Verkių parke, Žvalgų, Kalvarijų, Trinapolio, Antakalnio ir Jeruzalės gatvėse, autobusų ir geležinkelio stotyse, Rotušės ir Katedros aikštėse. Tai apėmė Žirmūnų, Baltupių, Jeruzalės, Antakalnio, Karoliniškių ir Senamiesčio mikrorajonus. Priemiesčio tyrimui buvo pasirinkta Bukiškių ir Nemenčinės vietovė. Šiose pasirinktose vietose ir buvo renkami duomenys.
Mokiniai smalsiai stebėjo aplinką, mokytojų ir mokytojų padėjėjos padedami komentavo ją, diskutavo ir kruopščiai atliko užduotis mokinio darbo lapuose. Atlikę šias užduotis ir sugrįžę, mokiniai pamokų metu apibendrino gautus rezultatus ir padarė išvadas.
Tam, kad atlikto tyrimo rezultatai būtų patikimesni, jaunieji tyrėjai apsilankė Vilniaus Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. Čia juos pasitiko doktorantas Laurynas Klimavičius, kuris plačiau supažindino su oro tarša, klimato pokyčiais, aptarė aplinkosaugines problemas, o taip pat parodė čia pat esančią universiteto meteorologijos stotį. Mokiniai galėjo taip pat susipažinti ir su Lauryno darbo vieta, kur buvo rodoma, kaip duomenys iš meteorologinės stoties ateina į kompiuterį. Paaiškino kaip jie skaitomi. Mokiniams apsilankymas Vilniaus universitete padarė didelį įspūdį, nes jie ne tik pabendravo su mokslininkais, sužinojo daugiau apie aplinkos taršą, bet pamatė kaip yra renkami duomenys, kaip jie apdorojami ir pateikiamos išvados.
Sugrįžę į mokyklą, dar kartą mokiniai su mokytojomis peržiūrėjo ir patikslino gautas tyrimo išvadas. Remiantis gautais duomenimis parengė Vilniaus miesto taršos žemėlapį.
Tyrimo rezultatai.
- Didžiojoje dalyje tirtų Vilniaus mikrorajonų vietų ant medžių žievės vyrauja plynkežis ir geltonkerpė, kas rodo, kad oras čia yra užterštas vidutiniškai. Autobusų ir geležinkelių stočių teritorijoje, ant augančių medžių mažais ploteliais auga geltonkerpės ir žaliadumbliai. Tai rodo, oro užterštumas yra didelis. Didžiausia užterštumas yra Geležinkelio gatvėje, nes ant medžių nesimatė visai kerpių, o ant pastatų aptikome tik žaliadumblius. Vilniaus priemiestyje buvo rastos uosinės ramalinos ir sodinės briedragės, kas rodo, kad oras yra neužterštas.
- Didžiausia vizualinė tarša Laisvės prospekte, Verkių regioniniame parke, Žvalgų gatvėje (Žirmūnai), taip pat autobusų ir geležinkelio stočių teritorijoje (mėtėsi šiukšlės, netvarkingi apgriuvę pastatai, teritoriją teręšiantys netvarkingi reklaminiai stendai ir t.t.). Mažiausia tarša – Senamiestyje ir mūsų mokyklos teritorijoje.
- Didžiausią triukšmo taršą sukelia transportas. Tai buvo nustatyta prie didelių miesto gatvių 91 dBA. Kuo toliau nuo didelių gatvių, tuo triukšmo tarša mažesnė. Triukšmo lygis nebuvo viršytas mokyklos kieme (45 dBA) ir Verkių regioniniame parke (44 dBA).
Iš atliko tyrimo matyti, kad mokykla yra gana geroje aplinkoje, kur oro tarša yra vidutinė, palyginti rami, netriukšminga vieta. O Verkių regioninį parką bus galima visada atidžiau pastebėti ir patiems prisidėti prie aplinkos tvarkymo. Iškelta hipotezė iš dalies pasitvirtino.
Esame dėkingi Vilniaus Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriui Arūnui Bukančiui ir doktorantui Laurynui Klimavičiui už suteiktas žinias, konsultavimą ir mokslininko darbo paslapties atskleidimą.
Šį tyrimą atliko specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai padedami mokytojų. Jiems toks mokymosi būdas labai patiko, rezultatu (mokinių darbu, įsitraukimu, atsakingu užduočių atlikimu) labai buvo patenkintos ir mokytojos. Tikimės, kad įgytas žinias ir patirtį mokiniai pritaikys rinkdamiesi vietas poilsiui, papasakos kitiems mokiniams ir tėveliams ar globėjams. Mums visiems svarbu gyventi švarioje ir tvarkingoje vietoje!
Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro geografijos mokytoja Asta Sinkevičienė, biologijos mokytoja Inga Kmitaitė-Vitkūnienė, geografijos mokytojas ekspertas, direktorius Šarūnas Gerulaitis.