Vilniaus pedagogai kompetencijas tobulino seminare „Žaliosios edukacinės erdvės“

Spalio 10 dieną Žaliosios politikos institutas (ŽPI) su Vilniaus miesto savivaldybe organizavo pedagogams seminarą „Žaliosios edukacinės erdvės“ VDU botanikos sode. Renginys organizuotas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursas“. Seminaro organizatorės ir vadovės Lina Ručinskienė (ŽPI) ir ekologė Ona Motiejūnaitė (Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris). Jau autobuse ekologė pristatė seminaro programą ir papasakojo apie augalus, ypač tinkamus auginti edukacinėse erdvėse. Visus juos bus galima pamatyti botanikos sode. VDU botanikos sodas įkurtas 1923 metais, šiais metais švenčia savo 100 metų jubiliejų. Sodo įkūrėjas ir pirmasis direktorius žymus botanikas K. Rėgelis kurdamas sodą numatė jo svarbią švietėjišką funkciją. Nuo įkūrimo laikų sodas žaliuoja toje pačioje vietoje, todėl galima pamatyti dar K. Rėgelio sodintų medžių. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio žalioji edukacinė erdvė.

Pedagogai susitiko su botanikos sodo edukacinių programų lektore ir sodo gide. Pirmiausia aplankyta sodo edukacinė klasė ir susipažinta su joje vykstančiomis edukacijomis. Lektorė pademonstravo įdomų eksperimentą su kaštono šakelėmis, kurias apšvietus žibintuvėliu su UV šviesa matoma mėlyna šviesa. Taip švyti kaštono sudėtyje esantis aeskulinas (eskulinas). Internete apie jį rašoma, kad tai yra kumarino gliukozidas, kuris natūraliai randamas kaštonuose (Aesculus hippocastanum, Aesculus californica), Bursaria spinosa ir žalčialunkyje (Daphne mezereum), eskulino taip pat galima rasti kiaulpienių kavoje. UV spindulių žibintuvėliu apšvietus augalo šakelę aeskulinas keičia spalvą iš bespalvio į fluorescuojančią mėlyną. Išbandyta mimozos reakcija į prisikietimą. Edukacinėje klasėje pedagogai susipažino su įvairiomis priemonėmis, metodikomis. Po šio susitikimo į savo mokyklas pedagogai parveš naujų idėjų edukacijoms.

Toliau su gide ir seminaro organizatorėmis pedagogai keliavo botanikos sodo takais ir susipažino su įvairiausiais augalais. Rudens diena buvo saulėta ir rami, be vėjo. Todėl buvo ypač malonu gėrėtis sodo peizažais. Visus sudomino turkinio lazdyno vaisiai, nudžiugino puošmedis, paskleidęs aplinkoje nuostabų vanilino, karamelės kvapą. Apžiūrėję, pauostę vystančius puošmedžio lapus, stebėjo kaip ant jų išsilaiko vandens lašeliai.

Netoliese augantys ginkmedžiai ir katalpos vėl tapo pedagogių ypatingo susidomėjimo objektais. Juk dviskiautis ginkmedis – augalas „gyvoji iškasena“, ilgaamžiškumo, draugystės simbolis, Getės medis, vaistinis augalas. Nuostabi jo lapų forma (vėduoklės pavidalo lapai) plačiai naudojama juvelyrikoje, gaminių ir patalpų, pastatų dekoravimui.

Katalpos buvo pasipuošusios vaisiais – ilgos dėžutės kaip dekoracijos kabojo ant medžio šakų. Stebino ir lapų dydis.

Netoliese augo galingas bukas, kurį pasodino pirmasis sodo direktorius – profesorius K. Rėgelis. Seminaro dalyviai palietė tvirtą kaip plienas buko kamieną, apžiūrėjo lapus ir vaisius, įsitikino, kad po tankia bukų laja net žolės neauga. Toliau keliaujant sodo takais susipažinta su eleuterokoku, augalų nuotraukų paroda.

Ir vėl sustojimas su nustebimo šūksniais – koks galingas tulpmedis, kokia įdomi jo lapų forma (lyros formos), galima matematikoje naudoti paviršiaus plotui apskaičiuoti, o štai ir vaisiai (augalas tulpės žiedais žydi birželio mėnesį).

Europinis kukmedis – augalas kažkada augo Lietuvoje, tačiau išnyko. Dabar tik auginamas. Tačiau yra nuodingas ir jo negalima auginti prie mokyklų. Nenuodinga tik viena augalo dalis – sultingas purpurinės spalvos sėklos apysėklis. Metasekvoja – apie 1940 metus rasta Kinijoje, iki tol buvo žinomos jos fosilijos ir manoma, kad augalas išnykęs. Botanikos sode augalas jau dera. Tai tikra dar viena botaninė įdomybė. Aplink augo kėniai, eglės ir gausybė kitų genčių ir rūšių medžių.

Suspažinta su gledičija, apžiūrėtos jos ilgos ankštys. Stebėtasi, kad figmedžiai auga lauke ir dera.

Džiugu, kad dar pavyko pasigėrėti jurginų kolekcijos žiedais. O jų čia gausybė. Visus sudomino krūmo pavidalo jurginas – Dahlia imperialis. Didelis dėmesys skirta Lietuvos selekcininkų jurginų veislėms. Įdomu buvo rasto gėlininkės Onos Skeivienės vardu pavadintą jurginų veislę, aktorei R. Varnaitei pagerbti skirtą jurginų veislę (A. Gražio selekcijos), Vytauto Didžiojo universiteto vardu pavadinta jurginų veislę (‘Vytautas Magnus University‘, A. Balsevičiaus išvesta veislė), kitų veislių pavadinimai taip pat buvo maloniai nuteikiantys: Punia, Orija (ne vieną apdovanojimą pelniusi, 2016 m. A.Balsevičiaus sukurta veislė), Duonos kelias, Tadas Ivanauskas, Rytmetėlis ir daug kitų. Edukacinėje erdvėje turėti šias jurginų veisles būtų didžiulis pasiekimas. Juk jurginai pasakoja daug įdomių istorijų, o jų veislių pavadinimai – ištisa žmonijos istorija, geografinių vietovių žemėlapis, mokslo pasiekimų atspindys. Nuostabi ir vertinga kolekcija.

Įspūdingi, spalvingi gėlynai. Profesionaliai suderintos spalvos, gėlių įvairovė. Puikus estetinis vaizdas.

Seminaro dalyviai atkreipė dėmesį į gausiai žydintį ir vabzdžių mėgiamą augalą – kininę aniužę.

Sode pasodinta didžiausia Lietuvoje rožių kolekcija. Rudenį vis dar yra žydinčių rožių. Profesionaliai suprojektuotas rožynas yra jaukios estetiškos aplinkos kūrimo pavyzdys. Prie oranžerijos lauke auga daug egzotinių augalų: kaktusai, bananai, araukarijos ir kiti. Vieni jų čia ir žiemoja, kiti būna iškasami ir žiemai įnešami į oranžeriją.

Susipažinta su edukaciniu daržu, gruntą valančių augalų ekspozicija, sistematinio skyriaus augalais ir Lietuvos saugomų ir retų augalų ekspozicija. Domėtasi durpių blokų naudojimo technologija pakeltoms lysvėms įrengti.

Pabaigoje dar tyrinėti kaštainio vaisiai, jo lapai. Pietų Europoje galima paragauti keptų kaštainio vaisių. Lietuvoje jie nesubręsta. Tačiau parduotuvėse galima įsigyti ir paskanauti kaštainio vaisių.

Turiningas seminaras, neįmanoma paminėti visų augalų, džiugių emocijų, atradimų. Kupini įspūdžių, naujų idėjų edukacijoms pedagogai grįžo į savo mokyklas. Nuoširdžiausiai linkime jiems įgyvendinti savo sumanymus ir kviečiame dalyvauti kituose aplinkosauginiuose seminaruose ir konferencijose.

Nuotraukos O. Motiejūnaitės.

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris