Vilniaus „Ryto“ progimnazijos bendruomenė studijuoja Vilniaus kraštovaizdžio 700 metų raidą

2023 metais Vilniaus „Ryto“ progimnazija vykdo Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilnius – mano ateities miestas“. Gegužės 9 dieną progimnazijoje vyko projekto pristatymas ir paaiškinta organizuojamo konkurso „Vilniaus kraštovaizdžio laiko juosta“ tikslas bei uždaviniai. Renginyje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė, VU dėstytoja dr. Giedrė Godienė, projekto partneriai iš Vilniaus Taikos progimnazijos, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos bei Vilniaus „Ryto“ progimnazijos 5-8 klasių mokiniai, mokytojai bei administracijos atstovai. Renginyje aktų salėje dalyvavo 65 dalyviai bei prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM platformą 210 dalyvių.

Visus sudomino ir motyvavo dar geriau pažinti Vilnių, jo gamtinės aplinkos raidą daktarės Giedrės Godienės informatyvi paskaita „Vilniaus kraštovaizdis prieš 700 metų. Ar nepasiklystume?“. Ledynai suformavo unikalų ir savitą Vilniaus kraštovaizdį, kuriame daugybė upelių, ežerėlių, miškų, griovų, raguvų ir atodangų. Įdomi kraštovaizdžio raida, kuri glaudžiai susijusi ir su visuomenės raida, jos istorija. Gamtos vertybės mieste saugomos draustiniuose, dviejuose regioniniuose parkuose.

Kraštovaizdis – mus supanti dinamiška keturmatė sistema. Čia erdvė ir laikas suvokiami kartu: tam tikras kraštovaizdis gyvuoja konkrečiu laiku ir konkrečioje erdvėje. Kraštovaizdžio struktūrą tam tikroje vietovėje gali lemti tiek atskirų Žemės paviršiaus abiogeninių, biogeninių ir sociogeninių komponentų pobūdis ir erdvinė raiška, tiek unikalūs šių komponentų deriniai, tiek čia vykstančių gamtinių bei socialinių procesų pobūdis ir trukmė. Kraštovaizdžio tyrimams būtinas gilus tarpdisciplininis mąstymas, tačiau tuo pačiu metu ši sritis yra demokratiška. Yra nemažai mokslo šakų, kurių atstovams savaip aktualus kraštovaizdis, greta taip pat egzistuoja įvairios (mokslinė, meninė, utilitarinė, visuomeninė) jo sampratos. Priklausomai nuo konkrečių pažinimo tikslų, tvarkymo uždavinių, gali būti taikomos įvairios analizės priemonės, tyrimo metodai, skiriami tam tikru požiūriu vientisi arealai. Moksliškai kraštovaizdis nagrinėjamas kaip objektyvus žemės paviršiaus reiškinys, tiriama jį formuojančių gamtinių komponentų ( paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio augalijos ir kitų gyvųjų organizmų) ir antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinierinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) sąveika, jame vykstantys (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, informaciniai) procesai, medžiagų, energijos bei informacijos apytakos ypatumai, formavimosi bei raidos dėsningumai.

Biologijos mokytojas Lukas Gabrielius Tribulas kūrybingai pristatė 2023 metų Vilniaus edukacinių erdvių augalą – mėtą (https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/meta-2023-metu-vilniaus-zaliuju-edukaciniu-erdviu-augalas/). Nuostabios istorijos susijusios su mėtų naudojimu, auginimu, jų reikšme ir simbolika. Mokyklos aplinkoje įrengtose pakeltose lysvėse mokiniai pasėjo mėtų sėklas. Dabar visa bendruomenė lauks jų sudygstant ir rūpinsis šių augalų augimu. Taip buvo įkurta edukacinė erdvė „Mėta“.