Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniaus vaikai dovanojo paukščiams namus ir rašė jiems laiškus visą kovo mėnesį

Visą kovo mėnesį Vilniaus miesto švietimo įstaigų ugdytiniai su tėveliais, pedagogais ir visa bendruomene gamino ir dovanojo paukšteliams namus. Prie pagamintų inkilų pridėjo ir laišką paukšteliui. Konkursą-parodą organizavo draugija „Žaliuojanti Vilnija“ kartu su  Vilniaus miesto  savivaldybės  administracijos  Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus  Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyriu, VU botanikos sodu. Konkurso rėmėjas VŠĮ „Grunto valymo technologijos“.

Dalyvių kūryba jau dalijomės internete:

https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/vilniaus-vaikai-dovanoja-pauksciams-namus/.

https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/vyksta-konkursas-dovanojam-pauksciams-namus/

Ir toliau dalijamės konkurso dalyvių darbais ir refleksijomis.

Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjaus mokiniai nuoširdžiai rūpinasi gamta. geriems darbams gamtai skatina mokytojos Eleonora Ališauskienė ir Laura Šablevičienė. Aneta Kušlevič teigia: „Rašydama laišką susimąsčiau, apėmė liūdesys ir mintis, kaip apsaugoti paukštelius“. Konrad Lesnevski dalijasi mintimis: „Man buvo įdomu išsirinkti niekada nematytą paukštį. Rašydamas laišką galvojau, kokį atsakymą man galėtų atrašyti paukštelis. Buvo smagu gaminti inkilą. Meistraudamas susimąsčiau apie tai, ar patiks paukšteliams jame gyventi.“ Paulinai Graužinytei patiko rašyti laišką paukščiui: „Rašydama galvojau, ką norėčiau sparnuočiui pasakyti, už ką padėkoti. Gamindama inkilą džiaugiausi, kad galėsiu paukšteliui padėti išgyventi. Norėjau sumeistrauti patogų, saugų ir gražų inkilą“. Inkilus taip pat gamino mokiniai Anna Maria Bajarovič, Kornelija Zadranovič, Aneta Kušlevič, Boguslav Bajarovič, Anton Skuder, Gabriel Mažulis.

Aktyviai paukšteliais rūpinasi ir konkurse dalyvauja Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojų Lauros Šablevičienės ir Lino Senkaus. Mokinė Dominyka Lepiochina rašo: „Sveikas, mano mielas drauge varnėne. Kaip tau sekasi šiltuose kraštuose? Aš vis laukiu, kada tu sugrįši namo. Noriu kas rytą vėl girdėti tavo čiulbėjimą. Mes su sese sukalėm naują inkilą, į kurį tu galėsi įkurdinti savo šeimą. Ir aš galėsiu klausytis ne tik tavęs, bet ir tavo šeimynos. Bus smagu juos pamatyti. Mūsų katinas Ūsočius irgi laukia, kada vėl galės tave vytis. Jis vis žiūri pro langą į beržą, ant kurio kabo jūsų naujas namelis, ir murksi. Pas mus viskas gerai. Visi laukiam pavasario. Žiema jau nusibodo. Labai šalta buvo ir netgi retkarčiais tau pavydėjau, kad tu šildai savo plunksnas po šilta saule. Aš labai tavęs pasiilgau. Kuo greičiau grįžk namo!! Laukiu tavęs ir tavo čiulbėjimo. Tavo draugė”.

Silwestras Gureckis sako, kad niekada dar neteko rašyti tokio laiško, keistas jausmas, bet kartu ir įdomu: „Žiūriu pro langą, o tu tupi mano kleve ir čiulbi, gera girdėti tą melodiją. Lyg muzika, kuri pakelia nuotaiką, turi kažką gražaus, atrodo, jos dėka gyvenimas pasidaro šviesesnis ir gražesnis. Ar esi girdėjęs, kaip tave giria žmonės? Kaip džiaugiasi tavo giesme, tavo grožiu, tavo plunksnų spalvomis? Paukšti, jeigu mokėtum kalbėti, spėju, papasakotum daug įdomių istorijų, net paslapčių. Jeigu galėčiau su tavimi pasikalbėti užduočiau tau begalę klausimų, pvz:  Kaip tu gyveni? Kur gyveni? Kas tavo šeima? Kokia tavo diena? Ką mėgsti valgyti? Kiek šalių aplankei? Kokių paslapčių žinai? Matai, kaip man įdomu, turbūt galėtumėm plepėti valandų valandas. Pavydžiu tau – tu laisvas, gali skristi kur nori, o aš kaip matai – uždarytas, atskirtas. Kaip noriu kad sugrįžtų normalus gyvenimas, kad kaip tu galėčiau ,,skristi“… Iš lėto grįžta pavasaris, sugrįžk ir tu, džiugink mūsų visų širdis ir ausis savo nuostabiomis melodijomis. Mano kleve pakabintas naujas namelis – tau mano mielas paukšteli. Laukiu sugrįžtant“.

Edvard Stefanovič labai laukia parskrendančių paukštelių: „Mieli paukščiai !!! Laiško pradžioje norėčiau jus nuoširdžiai pasveikinti. Rašau šį laišką, nes noriu įrodyti, kaip mes jūsų ilgimės. Taip pat noriu paprašyti jūsų kuo greičiau grįžti, nes mums to labai reikia. Mes ilgimės jūsų giesmelių ir žaidimų. Pavasaris jau su mumis. Grįžkite iš šiltų kraštų, sveiki ir laimingi, maloniai praleisite laiką miške ar pievoje. Neįsivaizduoju pavasario be jūsų. Tai būtų tragedija, prašau, skriskite pas mus!“.

Fiona Deinarovič susirūpinusi žmogaus nedraugiška veikla gamtai: „Laba diena, paukščiai. Kaip jums sekasi? Ar viskas gerai? Jau atskridote į Lietuvą? Jūs, paukščiai, kaip ir mes esate mūsų nuostabios Žemės gyventojai. Vieni jūsų  atskrenda pavasarį ir išskrenda rudenį mūsų linksminti  čiulbėjimu, kiti pasilieka žiemai, kad žmonės galėtų jumis džiaugtis. Jūs, paukščiai, lyginant su žmonija esate tokie maži ir pažeidžiami. Todėl žmogus turi jumis rupintis. Šaltą žiemą pilnos lesyklėlės, pavasarį ant medžių pakabinti inkilai.  Žemė yra ne tik žmogaus, bet ir jūsų, mielieji paukšteliai, namai.  Jeigu žmogus rūpinsis gamta, nešiukšlins, neterš vandens telkinių, sodins miškus, tai jūs, paukščiai, kiekvieną pavasarį pas mus atskrisite. Ir tik nuo žmogaus priklauso, ar išliks nykstančios  paukščių rūšys. Aš jūsų labai atsiprašau už užterštus miškus, vandens telkinius ir pažadu: aš iš visų jėgų stengsiuosi ištaisyti šią baisią žmogaus veiką ir visada jums padėsiu. Tad, mielieji paukšteliai, nepykite ir linksminkite mus savo grožiu, giesmėmis. Aš jūsų visada laukiu. Fiona“. Jevgenija Polinskaja savo laiške paukščiui rašo: „Labas, mielieji paukšteliai. Aš esu žmogus ir rašau jums laišką. Norėjau paklausti: koks jausmas būti paukščiu? Jūs taip aukštai skraidote. Turite tik mažus sparnelius, bet jie pakelia jus iki debesų. Žiemą matydavau jus atskridusius pavalgyti, palikdavau jums lesalo. Buvo taip šalta, kaip jūs sugebėjote išgyventi be šiltų namų? Esate labai stiprūs gamtos kūriniai. Jūsų grožis pasakiškas, kiekvienas jūs toks skirtingas: mažas, didelis, spalvotas…Manau, be jūsų žemėje būtų liūdna, juk esate nuostabūs giesmininkai. Daug sugebate, net nebaigę jokių mokslų. Ateina pavasaris, dažnai pažiūrėjusi pro langą matau jus ir šypsausi. Dabar turite daug darbo, statysite savo namus. Po kurio laiko lizde atsiras nuostabus grožis. Paukščiai, esate nuostabi gamtos dovana, o mano kaip žmogaus pareiga – padėti jums“.

Namus paukšteliams dovanoja ir Monika Kodz.

Spalvingus paukšteliams laiškelius sukūrė ir originalius inkilus pagamino Vilniaus lopšelio-darželio „Pagrandukas“ mažieji gamtos saugotojai padedami tėvelių ir pedagogų. „Bitučių“ grupės vaikai su mokytoja Birute Staševičiene: „Vaikai lauke pamate varnėną ir didelį juodą kovą, nusprendė jiems parašyti laišką ir pakviesti apsigyventi naujuose inkiluose darželio kieme“.

„Boružėlių“ grupės keturmečiai vaikai su auklėtojomis Evelina Pozniakaite ir Rasa Okulevičiene džiaugėsi galėdami pagelbėti paukšteliams: „Vaikai labai džiaugėsi, kad gaminsime naujus namus paukšteliams, sakė, kad naujas inkilas paukšteliams labai patiks. Vaikai nekantrauja pamatyti paukštelius apsigyvenusius inkile“.

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai kartu su mokytojomis Danutė Zubrickiene, Raminta Matijošiūte rašė laiškus paukšteliams, gamino inkilą ir visai grupei dalyvaujant įkėlė į medį darželio kieme. Rašydami laišką vaikai buvo susirūpinę, kad paukšteliai turėtų kur gyvent ir pasislėpt, kad jiems būtų saugu.

„Saulyčių“ grupės vaikai, padedami mokytojos Jolantos Augustinavičiūtės-Porochnios ir tėvelių pagamino inkilą, sukūrė laišką paukšteliui. Rašant laišką vaikus aplankė įvairūs jausmai: rūpestis, nuostaba, džiaugsmas kalbant, pasakojant, reiškiant mintis.

Entuziastingai konkurse dalyvavo vilniečių šeima: Jonas Švažas (3m.ir 9 mėnesiai, Vilniaus lopšelis-darželis „Žolynas“, „Žemuogėlių“ grupė), broliukas Antanas (1m.ir 7 mėnesiai), mama Jurgita ir tėtis Gediminas. Mama pasakoja: „Kai Jonui pasakėme, jog darysime inkilą paukšteliams – pirmi žodžiai buvo ,,tai reikės daug medienos“. Kadangi Jonas darželinukas, konkursas buvo puiki proga bendrai pakalbėti apie paukštelius, kokius jis pažįsta, kokiam paukšteliui norėtų pagaminti inkilėlį, kas jame turėtų būti, kodėl inkilas apskritai reikalingas ir pan. Jonas labai mėgsta darbuotis, tad iššūkis buvo priimtas su džiaugsmu! Visą savaitę mes, tėveliai, rašėmės  Jono pamąstymus. Mintys laiške šiek tiek padrikos, bet yra labai nuoširdžios ir, kaip ir turi būti – vaikiškos. Labai džiaugiamės, kad mokytoja Lucija Petkevičienė pasiūlė dalyvauti konkurse, b uvo įdomu ir prasminga tiek vaikui, tiek tėveliams. Mokytojos mintys: „Noriu labai padėkoti organizatoriams už tokį prasmingą konkursą. Jau 4 mėnesius mano grupės vaikas Jonas ugdosi namuose. Šitas konkursas man atskleidė daug įdomių dalykų apie mano ugdytinį Joną, apie jo mintys, norus, mąstymą, suvokimą.“

Gabrielis Andrulevičius (Vilniaus Gabijos progimnazija) rašo: „Labas, varnėne! Žinau, kad vasario 24 d. jūs jau parskridote. O žiema dar nesitraukia. Jums šalta naktimis. Vasarą močiutės sode mačiau jūsų labai daug. Lyg ir darėte blogą darbą – lesėte vyšnias, bet man jūs vis tiek patinkate. Jūs labai gražiai švilpaujat. Ir aš taip noriu išmokti. Nusprendžiau su dieduliu jums sumeistrauti naujus namus. Tikiuosi, kad šiais metais būsite geri ir draugiški. Visų vyšnių nesulesite, paliksite ir man. Gyvenkit sveiki, vaikučius perėkit ir džiuginkit mus“.

Apie kitus konkurso dalyvių darbus dar rašysime kitame straipsnyje.

Visuomenės aplinkosauginio švietimo klausimais konsultuoja Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė, elektroninis paštas Ona.Motiejunaite@vilnius.lt.

 Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris