Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis dalyvauja Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurse

Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurso vertinimo komisijos nariai lankėsi Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje ir susipažino su  lauko aplinkoje sukurtomis ir vaikų ugdymui naudojamomis žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis. Įstaigos žaliasis rūbas gausus ir įvairus, sumaniai naudojamas vaikų ugdymuisi. Įstaiga yra 2019 metais organizuoto Vilniaus miesto įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja. 2020 metais Mokyklų edukacinių erdvių konkurse „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis pripažintas geriausiai edukacines erdves tvarkančia įstaiga šalyje.

Teritorijoje žaliuoja „Pušų miškelis“, forsitijų. sakurų, alyvų, eglių alėjos, auga magnolijos, beržai, ąžuolai, vaismedžiai. Įstaigos lauko aplinkoje sukurta per 30 edukacinių erdvių. Žaliosios edukacinės erdvės planuojamos taip, kad derėtų su lopšelio-darželio aplinka. Erdvės pritaikytos prie įstaigos vykdomos ugdymo programos, todėl jose nuolat vyksta veiklos. Erdvių planavime dalyvauja ugdytiniai ir jų tėvai bei visa darželio bendruomenė. Ieškoma vaikams patrauklių, originalių sprendimų. Teritorijoje eksponuojamas edukacinių erdvių žemėlapis. Žemėlapio pagalba vaikai mokosi orientuotis aplinkoje, įgauna žemėlapių naudojimo įgūdžių.

Vaistinių ir medingųjų augalų lysvėse vaikų sodinti ir prižiūrimi auga citrininiai čiobreliai, mėtos, šalavijai, melisos, medetkos. Vaikai juos tyrinėja visais pojūčiais: regėjimo, lytėjimo, uoslės, klausos, skonio. Vaikai stebi kokie vabzdžiai lanko šiuos augalus. Nuima derlių ir mokosi džiovinti augalus, o po to skanauja žolelių arbatas.

Šiltnamyje ir lauko lysvėse derlių brandina daržovės: pomidorai, agurkai, burokėliai, morkos, salotos, moliūgai ir kt. Matuoja oro temperatūrą šiltnamyje ir lauke, stebi daržovių augimą šiltnamyje ir lauko lysvėse, lygina rezultatus, daro išvadas. Vaikai sužino kokių sąlygų reikia daržovėms augti ir derėti. Tiria skirtingų veislių pomidorus. Praktinių darbų metu vaikai ne tik prižiūri augalus, tačiau ir mokosi įvardinti vaisių, lapų, žiedų formas, spalvas, skaičiuoja, sveria, piešia, kuria. Pasodinti lietuviškų veislių vynmedžiai jau brandina derlių.

Lauko erdvėje ,,Gėlių ivairovė“ vaikams sudaryta galimybė susipažinti su vienmečiais, dvimečiais, daugiamečiais žydinčiais augalais. Etnografiniai darželio augalai (bijūnas, skaistenis, mėta, ramunė, saulutė, gaisrena) primena mūsų tradicijas bei papročius. Vaikai stebi augalų augimą ir pildo augalų stebėjimo protokolą, kuriame fiksuoja augalo aukštį, žiedų ir žiedynų spalvingumą, apibūdina kvapą, pasidalija patirtimi kokias emocijas jiems sukelia stebimi augalai ir t.t.

Žilvičių tunelyje veikia meninė studija. Čia vaikai piešia, diskutuoja, ilsisi.

Vabzdžiams tyrinėti įrengti vabzdžių nameliai. Avilys – edukacinė erdvė susipažinti su bičių šeimos gyvenimu, išsiaiškinti jo gyventojus, bitės  gyvenimo ciklą ir kitas įdomybes. Susipažįstama su bitininkyste, bitininko darbu. Ypač įdomu pasimatuoti bitininko aprangą. Skanu paragauti medaus, išsiaiškinti koks būna medus, kodėl jis būna įvairus (skiriasi spalva, skoniu). Smalsu sužinoti ir apie kitus bičių produktus (bičių duonelę, bičių pikį), tyrinėti vaško savybes. Skruzdėlyno erdvėje susipažįstama su skruzdėlių bendruomenės gyvenimo savitumais. Darbštumu ir kūrybingumu stebina vorai – jų šilkinių gijų voratinkliai tokie dideli ir taip meniškai suverpti, nunerti. Skaičiuojama, kad vieno voro gijos gali siekti iki 4000 metrų. Lietuvoje gyvena per 400 rūšių vorų rūšių. Įdomu patiems sukurti voratinklį iš kankorėžių. Stebint slieko namus susipažįstama su slieko sandara ir jo reikšme gamtoje.

Viena naujausių ir originaliausių erdvių yra pelkė. Ji sukurta padidinto drėgnumo teritorijos vietoje. Prieš kuriant šią edukacinę erdvę pedagogai su vaikais vyko į Varninkų pažintinį taką ir susipažino su pelkės augalais. Vienas svarbiausių ir įdomiausių augalų yra samana kiminas. Tai augalas, kuris neturi šaknų, žiedų, dauginasi sporomis, vandenį siurbia visu paviršiumi. Įdomu šį augalą tyrinėti, stebėti jo sandarą pro mikroskopą. Auga ir gailis, kurio kvapas yra svaiginantis. Galima surasti ir spanguolių. Per pelkę nutiesta kūlgrinda. Kas yra pelkės, kaip jos susidaro, kokia jų reikšmė, dar daug klausimų reikia išsiaiškinti. Vasario 2-ąją minima Pasaulinė pelkių diena. Ateityje planuojama čia įkurdinti vabzdžiaėdžių augalų, o netoliese – samanų ir grybų pažinimo erdves.

Lauko edukacinėse erdvėse tikslingai panaudojami ugdymui negyvosios gamtos elementai (rieduliai, akmenys, uolienos, dirvos pavyzdžiai). Vaikai tiria ir palygina juodžemį, molį, smėlį, žvyrą. Akmenukai yra puikus dekoravimo objektas. O štai kelių istoriją pasakoja įkurta kelių  ekspozicija. Galima išbandyti žvyrkelį, grindinį ir kt. Edukacinėje erdvėje „Aplinkos ABC“ vaikai tiria oro, vandens, dirvožemio savybes. Vandens savybių tyrimo zonoje yra visi reikiami prietaisai ir priemonės. Pedagogai parengę tyrimo metodikas, skirtas veikloms edukacinėse erdvėse. Jas galima rasti Jaunojo tyrėjo namelyje. Čia yra ir mikroskopai, stereomikroskopas, teleskopas, lupos, kolbos, mėgintuvėliai, piltuvėliai, knygos apie gamtą ir kita. Praktiškai naudojami prietaisai dirvos rūgštingumo matavimui, vėjo krypčiai nustatyti, oro bei vandens temperatūrai matuoti ir t.t. Iš gamtinės medžiagos įrengtas pojūčių takas, kuriuo einant basomis galima pajusti kankorėžių, įvairaus žvyro, smėlio poveikį.

Lauko edukacinėje erdvėje ,,Mes rūšiuojam“ stovi rūšiavimo konteineriai: stiklui, popieriui, plastikui. Žinioms kartoti yra skirti atliekų rūšiavimo žaidimai, vyksta paskaitėlės. Teritorijoje net keliose vietose įrengtos kompostinės, į kurias dedami rudenį sugrėbti lapai, nupjautos augalų dalys, bulvių lupenos ir pan. Vasarą ant komposto puikiai auga moliūgai ir dekoratyviniai augalai. Vaikai sužino, kas yra kompostas, kokie procesai padeda susidaryti kompostui, kam jį galima panaudoti, jo naudą augalams. Rengiamos kūrybinės dirbtuvės, organizuojamos respublikinės parodos bendradarbiaujant su šalies ikimokyklinėmis įstaigomis inicijuojant antrinių žaliavų panaudojimą, suteikiant daiktams antrą gyvenimą.  Teritorijoje įrengtos vaikams tyrimo ir poilsio vietos naudojant europaletes.

Apie mūsų senelių ir protėvių gyvenimo būdą, papročius sužinoma etnografinėje erdvėje, kurioje eksponuojama daug namų buities daiktų. Išsiaiškinama šių daiktų paskirtis, praktiškai bandoma juos naudoti. Vaikams ypač įdomu sulipti į vežimą, išsiaiškinti kam jis buvo naudojamas. Šalia yra ir rogės, kuriomis keliaujama žiemą. Karštą vasaros dieną ypač gera žaisti šiaudų palapinėje, šokinėti ant šiaudų ryšulių.

Kiekviena žalioji edukacinė erdvė yra pritaikyta vaikų ugdymui(si). Ugdytiniai sužino, išsiaiškina, kas yra gyvoji ir negyvoji gamta, kuo ji svarbi, kodėl mes ja turime rūpintis. Edukacinėse erdvėse vaikai tyrinėja, eksperimentuoja, daro atradimus, įgyja atliekų tvarkymo, augalų auginimo, aplinkos tyrimo, elgesio gamtoje įgūdžių. Įstaigos aplinkoje yra sudarytos sąlygos praktinėms veikloms visus metus.

Pedagogai aktyviai vykdo aplinkosauginius projektus. Jau penkerius metus iš eilės laimi Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamus visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų konkursus ir sėkmingai projektus įgyvendina. Parengta daug įvairių metodinių priemonių: ,,Bitės kūno sandara“, „Vaistingieji augalai“, „Vabzdžių namai“, „Oro, vandens ir dirvos tyrimai“, „Daržovių tyrimai“ ir kt. Mokytoja-ekspertė Danutė Ona Pučienė parengė ir išleido knygelę apie darželio aplinkoje augančius medžius – ,,Medelio laiškas žmogui“. Pedagogai dalijasi vaikų ugdymosi gamtoje patirtimi seminaruose, konferencijose. Patys organizuoja įvairius aplinkosauginius renginius įstaigos, miesto ir šalies mastu.

Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursas organizuojamas 2021 m. birželio-lapkričio mėn. Konkursą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyris kartu su Vilniaus kolegija. Konkursas organizuojamas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programą. Vilniaus miesto aplinkoje sukurtų ir visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo procese naudojamų edukacinių erdvių vertinimas atliekamas siekiant skatinti šių erdvių kūrimo plėtotę ir besimokančiųjų jose praktinių aplinkos apsaugos įgūdžių ugdymą, vykdyti žaliųjų edukacinių erdvių ir miesto viešųjų erdvių naudojimo ekologinio švietimo procese gerosios patirties sklaidą. Dalyvauti konkurse buvo kviestos visos Vilniaus miesto švietimo įstaigos. Antrame konkurso etape dalyvauja 14 švietimo įstaigų, naudojančių vaikų ugdymo procese žaliąsias edukacines erdves. Konkurso vertinimo komisija konkurse dalyvaujančių įstaigų žaliąsias edukacines erdves vertina nuo liepos 1 d. iki spalio 30 d.

Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris