Žaliosios infrastruktūros plėtra – žmonių gyvenimo gerovei

Sparčiai augant miestams, plėtojant pastatų statybas ir kelių tinklą kraštovaizdis yra suskaldomas į atskirus fragmentus, skursta ir nyksta natūralios buveinės. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo išbetonuota maždaug 8 000 km², tai reiškia, kad tik per dešimt metų nenatūralių plotų padaugėjo 5 proc. Be to, ES 1990-2003 m. buvo nutiesta 15 000 km naujų greitkelių. Kasmet ES daugiau kaip po 1 000 km² teritorijos užimama būstų statybos, pramonės, kelių tiesimo ar laisvalaikio reikmėms. Gamtos ir kultūros paveldo vertybės, aplinkos kokybė yra būtini visuomenės gerovei ir ekonominėms perspektyvoms. Pripažįstama, kad šių gamtos išteklių pereikvojimas kelia grėsmę teritorinei plėtrai. Europoje sukūrus „Natura 2000“ tinklą sudarytos sąlygos apsaugoti nors pagrindiniams natūralios gamtos plotams, mažinti kraštovaizdžio fragmentacijai ir didinti jo pralaidumui, užtikrinti gyvūnų judėjimą iš vieno ploto į kitą. „Natura 2000“ sudaro 26 000 vietovių, šis tinklas užima 18 proc. ES sausumos teritorijos ir apie 4 % valstybių narių jurisdikcijai priklausančių jūrų vandenų. „Natura 2000“ tinklas yra biologinės įvairovės saugykla, kuria galima naudotis nualintoms teritorijoms atgaivinti ir biologinei įvairovei jose atkurti, taip pat žaliosios infrastruktūros plėtrai.

Siekiant pagerinti vietovių ekologinę kokybę, išsaugoti ekosistemas ir sujungti esamus natūralios gamtos plotus, kuriama žalioji infrastruktūros sistema. Europos Komisija parengė ES masto žaliosios infrastruktūros komunikatą, kuris yra jos biologinės įvairovės politikos po 2010 m. dalis (EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI. Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas. {SWD(2013) 155 final}. Briuselis, 2013-05-06). Žalioji infrastruktūra pagrįsta principu, kad gamtos, jos procesų ir daugelio visuomenės naudojamų gamtinių gėrybių apsauga bei stiprinimas turi būti sąmoningai integruojami į teritorijų planavimą ir plėtrą. Tai nereiškia, kad dėl žaliosios infrastruktūros turi būti ribojama teritorijų plėtra, – ją puoselėjant tik skatinama rinktis gamtinius sprendimus, jei jie geriausi. Kartais žalioji infrastruktūra gali pakeisti įprastą pilkąją infrastruktūrą, o kartais – ją papildyti.

Komunikate taikoma tokia apibrėžtis: žalioji infrastruktūra – strategiškai suplanuotas gamtinių ir pusiau gamtinių zonų tinklas, kuriame kiti aplinkos objektai suprojektuoti ir tvarkomi siekiant sudaryti sąlygas įvairioms ekosistemų funkcijoms. Ji apima žaliąsias zonas (arba mėlynąsias, jei tai jūrinės ekosistemos) ir kitus fizinius sausumos (įskaitant pakrantes) ir jūrinius objektus. Sausumos žaliosios infrastruktūros gali būti tiek kaimuose, tiek miestuose.

Žalioji infrastruktūra ypač svarbi miestuose:

naudinga miestiečių sveikatai – dėl žaliosios infrastruktūros oras yra švaresnis ir vandens kokybė yra geresnė; sveikos ekosistemos mažina pernešėjų platinamų ligų plitimą; mažina miesto „karščio salos efektą“ – orą, kurį gamta drėkina nemokamai, galima būtų drėkinti dirbtinai – garinti vandenį naudojant elektrą, – tačiau tai kainuotų apie 500 000 EUR/ha, tačiau galima pasinaudoti tuo, ką gali suteikti gamta, ir miestuose plėtoti žaliąją infrastruktūrą, pavyzdžiui, sodinti parkus ir skverus, kuriems būdinga biologinės įvairovės gausa, įrengti žaliąsias zonas ir gryno oro koridorius;
sukurti žaliosios infrastruktūros objektai stiprina bendruomeninį jausmą ir ryšį su pilietine savanoriška veikla, padeda įveikti socialinę atskirtį ir izoliaciją, žmonėms jie naudingi fiziniu, psichologiniu, emociniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais;
mažina transporto ir energetikos sektoriuje išmetamo CO₂ kiekio poveikį aplinkai;
sudaro galimybes vandens kokybės gerinimui;
novatoriški, įvairiais aspektais naudingi ir labai efektyvūs bei nebrangūs žalieji sprendimai;
žalieji stogai arba sienos gali padėti mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį: tokiems pastatams šildyti ir vėsinti reikia mažiau energijos, be to, žalieji stogai ir sienos naudingi ir kitais atžvilgiais – sulaiko vandenį, grynina orą, sudaro palankias sąlygas biologinei įvairovei;
sudaro sąlygas susieti miesto ir kaimo vietoves ir sukuria malonesnę aplinką gyventi ir dirbti;
maisto produktų gamyba mieste ir pasitelkiant bendrijų sodus yra ne tik veiksminga moksleivių švietimo bei sudominimo priemonė, bet ir mažina atotrūkį tarp maisto produktų gamybos ir vartojimo, todėl tokie maisto produktai labiau vertinami;
investicijomis į žaliąją infrastruktūrą galima labai sustiprinti regionų ir miestų plėtrą, pavyzdžiui, išlaikant darbo vietas arba sukuriant naujų.
Plačiau apie žaliąją infrastruktūrą:

EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI. Žalioji infrastruktūra. Briuselis, 2013.

ŽALIOJI INFRASTRUKTŪRA

Apie Vilniaus žaliąsias edukacines erdves:
http://mokytojotv.blogspot.lt/2016/02/o-motiejunaite-v-petiukoniene.html
http://aplinka.vilnius.lt/lt/index.php/zaliosios-infrastrukturos-pletra-zmoniu-gyvenimo-gerovei/