Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Aukcione „Vilniaus vandenys“ pardavė dalį nenaudojamų pastatų Bernardinų sode. Gautus pinigus investuos į žaliosios energetikos plėtrą

Pavasario pradžioje didžiausia vandentvarkos bendrovė šalyje „Vilniaus vandenys“ paskelbė aukcione parduodanti dalį bendrovei priklausančių, Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode esančių pastatų. Aukcionas buvo sėkmingas, nebenaudojami pastatai parduoti už triskart didesnę nei pradinę kainą. Gautus pinigus bendrovė nusprendė skirti spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei žaliųjų projektų vystymui Vilniaus mieste.

Nors bendrovei „Vilniaus vandenys“ priklausančius pastatus nepriklausomas turto vertintojas įvertino 1.47 mln. Eur kaina, gegužės pabaigoje vykusiame aukcione šie pastatai parduoti už daugiau nei du kartus didesnę sumą ¬¬- net 3.55 mln. eurų. Aukcione varžėsi 6 dalyviai.

Potencialų pirkėją, pasiūliusį didžiausią kainą, tikrina LR Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Gavus teigiamas jos išvadas, bus pasirašyta pardavimo-pirkimo sutartis ir atliekami kiti sandorio užbaigimo veiksmai.

„Pastatus parduoti nusprendėme, siekiant maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginei veiklai reikalingu turtu. Aukcionui pasibaigus gerokai sėkmingiau nei tikėjomės, iš parduoto nekilnojamojo turto gautus pinigus ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus nusprendėme skirti strateginei prioritetinei sričiai – spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų“ Vilniaus mieste vystymui“, – sako „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

„Šis sprendimas yra visapusiškai naudingas miestui. Viena vertus, tai proga įveiklinti menkai naudojamą nekilnojamą turtą ir pritaikyti jį vilniečių reikmėms. Kita vertus, už pastatus gautos lėšos yra gan rimta investicijų injekcija sostinės vandentvarkos sektoriui. Protingai investavus jas į aplinką tausojančius ir sąnaudas mažinančius sprendimus, miestas optimizuos išlaidas tvarkant nuotekas ir tiekiant geriamąjį vandenį“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, galvojant apie dar spartesnę žaliosios energetikos plėtrą, numatoma ant bendrovei priklausančių pastatų stogų, taip pat dalies vandenviečių teritorijoje, įrengti 800 KW galios saulės fotovoltines elektrines. Prie jau suplanuotų 4 saulės jėgainių, papildomai planuojama įrengti dar 4. Visos jos per 20 metų eksploatacijos laikotarpį leistų pasigaminti ir bendrovės reikmėms sunaudoti apie 33,5 tūkst. MWh žaliosios elektros energijos.

Dar vienas projektas į kurį bendrovė investuos už parduotus pastatus gautas lėšas, tai generatoriaus įrengimas. Jis leistų iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją. Bendrovės skaičiavimais per 20 metų eksploatacijos laikotarpį, generatorius pagamintų per 70.000 MWh žaliosios elektros energijos.

„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ne tik sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, bet ir prisidėtume prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste, o ateityje galėtume taikyti ir mažesnį paslaugų tarifą savo klientams“, – sako M. Švaikauskas.

Bendros „Vilniaus vandenų“ investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Žaliosios energijos gamyba ir naudojimas veikloje svariai prisidėtų prie „Vilniaus vandenų“ tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030 m. pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką. Skaičiuojama, kad saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.

Dalį aukcione už parduotus pastatus gautų lėšų bendrovė ketina skirti ir žaliųjų projektų mieste vystymui. Svarstoma idėja, kiekviename žaliajame Vilniaus plote – parke, skvere, kurių šiuo metu skaičiuojama per 50, įrengti po stacionarią vandens gertuvę ir taip vilniečiams bei miesto svečiams suteikti daugiau galimybių gerti švarų ir kokybišką vandenį, neperkant jo plastikiniuose buteliuose, prisidedant prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.

Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia ir toliau veiks vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija, kurių pagalba vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1700 km. vandentiekio vamzdynų tinklą. „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens.