Ž. Šilgalis: Kaltina puodas, kad katilas juodas… arba kas gi kaltas, kad afera pavadinimu ,,Nacionalinis stadionas‘‘ sustabdyta

Ta tema esu ne kartą rašęs ir kalbėjęs Vilniaus m. tarybos posėdžių metu, tačiau, kai meras R. Šimašius visus iš eilės kaltina, bet prieš tai nepažiūri į veidrodį, tai tenka dar kartą kai ką trumpai priminti.

Panašiai prieš 10 metų statyti ne tik stadioną, bet daugiafunkcinį centrą buvo nuspręsta todėl, jog kitaip nebuvo galima gauti ES finansavimo, kadangi tik sporto objektų statybai ES lėšos nebuvo skiriamos. Po to, kai buvo laiku nespėta ir ES lėšos dingo, šio projekto tolimesnis stūmimas buvo tik ciniškas bandymas sukurti „ICOR“ verslo grupei galimybę gerai uždirbti viešo intereso sąskaita. Priminsiu ir kodėl projektas laiku bei tinkamai nebuvo įgyvendintas ir kodėl buvo prarastos ES lėšos. Kai R. Šimašius tapo meru, buvo sustabdyti praktiškai visi pradėti miesto projektai, tame tarpe ir šis. Buvo pakeistos projekto sąlygos suplanuojant dalyje sklypo leisti verslui statyti daugiabučius namus, bet čia laiku įsikišo STT ir planai žlugo, tačiau daug brangaus laiko buvo prarasta. Po to prasidėjo naujas etapas, naujas konkursas, naujos derybos ir net turint vilčių, jog ES lėšas dar bus spėta panaudoti, R. Šimašius ir jo komanda suderėjo taip, kad po statybos statytojas galėtų pasiimti visus pinigus už statybą ir pasitraukti iš projekto sumokėjęs simbolinę baudą iš uždirbto didžiulio pelno, o visas šio daugiafunkcinio centro eksploatavimas būtų tapęs miesto galvos skausmu, tad jau ir tuo metu už tokį projektą galėjo balsuoti tik arba nesusigaudantys, arba savo vadų spaudimui pasiduodantys, arba galimai iš to asmeninės naudos besitikintys miesto politikai.

O praradus ES lėšas, toliau stumti šį projektą iš miesto biudžeto skiriant tam virš 100 mln. eurų papildomai, tai jau ne taip vadinamo Nacionalinio stadiono statyba, bet Nacionalinė afera, nebekalbant apie tai, kad ir investuotoją ne miestas rinkosi, o jį miestui parinko ta pati „ICOR“ grupė, todėl prieš visus kaltinant R. Šimašiui derėtų pasižiūrėti į veidrodį ir atspindyje pamatytų kas gi dėl šio „prisvilusio blyno“ kaltas. Ant kreivų pamatų namo nepastatysi, todėl atsakingos institucijos, o šiuo atveju FNTT, Viešųjų pirkimų tarnyba, Teismas padarė tai, ką ir privalėjo tokioje situacijoje padaryti.

Pabaigai priminsiu, ką rašiau beveik prieš metus straipsnyje „Nacionalinis stadionas ar Nacionalinė afera“, kurį nesudėtinga įvedus į paiešką rasti: „Esmė – projektas neskaidrus ir todėl akivaizdžiai per brangus. Mano siūlymas paprastas – nustoti atsakingiems vadovams svaigti, nebegaištant laiko perprojektuoti šį objektą ir skelbti naują konkursą tik UEFA visus reikalavimus atitinkančio 20 000 vietų stadiono statybai su treniruočių aikšte šalia, o likusias lėšas, jei jau jų tiek galima rasti, nukreipti kitų sporto, švietimo, kultūros objektų renovacijai ar statybai rinkos kainomis. Nebetikiu, jog sveiko proto nesielgti plikbajoriškai užteks merui R. Šimašiui, bet norisi tikėti, jog sveiko proto užteks Valstybės vadovams nesileisti mulkinamiems ir ši Nacionalinė afera bus sustabdyta bei pagaliau pastatytas stadionas už rinkos kainą. Tai, ko iš tikro reikia.“

Siūlymas nesikeičia, tik gaila prarandamo laiko.