Iniciatyvos „Draugystė veža“ turo „Stiprybė tavyje“ komanda patirti ir pažinti kviečia vilniečius

Socialinio projekto „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatomo turo per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ šeštasis patirtinis susitikimas turėjo vykti Raseiniuose. Tačiau dėl COVID-19 plitimo šiame mieste buvo uždrausti vieši renginiai ir organizatoriai nusprendė susitikimą perkelti į Vilnių. Todėl sostinės gyventojai labai laukiami spalio 8 d. 18 val. prekybos ir PPC OZAS knygyne „Vaga“, Ozo g. 18! Susitikimas – nemokamas, tačiau visi norintys kviečiami iš anksto užsiregistruoti čia: https://forms.gle/a5e1KvPXsx2MR7fw8.

Renginys Facebook.

Turo organizatoriai tikisi, kad šis motyvuojantis ir įkvepiantis susitikimas su labai įdomiais, pribloškiamos patirties,  optimistiškai į gyvenimą žvelgiančiais žmonėmis su fizine negalia, tačiau  milžiniška vidine galia, paliks ryškų įspaudą žiūrovų širdyse ir pakeis mąstymą. Tai nebus nuobodi konferencija, nykūs teoriniai patarimai ar atbaidantys pamokslavimai. Žiūrovams dovanojama galimybė iš tikrųjų patirti, pažinti, pajausti, paliesti, pabūti kito žmogaus „kailyje“ – jie turės unikalią galimybę sudalyvauti patirtiniuose mokymuose. Taip pat sužinoti,  kas yra socialinės dirbtuvės, apsaugotas būstas, kuo ypatinga būtis grupinio gyvenimo namuose, kokios aktualiausios bendruomenės socialinės problemos.

„Drąsiai priimk kitą – tai galimybė susitikti su savimi!“ – štai tokiu šūkiu „Draugystė veža“ kompanija pradėjo turą ir visiškai tiksliai pataikė į dešimtuką – tie, kurie jau dalyvavo susitikimuose,  tvirtino, kad išgirstuose pasakojimuose atpažino save ir galia triumfavo prieš negalią. Tai trikdė, jaudino, vertė jaustis nejaukiai, gal nepatogiai, bet ir labai įkvėpė bei stiprino. Atėjo toks aiškus suvokimas, kad nesvarbu, ar į pasaulį žvelgiame matančiomis akimis ar su juo susipažinti padeda baltoji lazdelė, ar į darbą riedame „ratukais“ ar mus neša mūsų kojos, esame visi labai panašūs ir galime gražiai draugauti. Tereikia geriau pažinti vienas kitą…

Vilniuje atvirai savo patirtimi dalinsis ir unikalias bei nepakartojamas istorijas pasakos jau aprašytos  portale www.lrt.lt, tačiau kaskart kitokios lektorės: vežimėliu judanti, tačiau aktyviai sportuojanti, vaidinanti profesionaliojoje scenoje, atkakli ir nepaprastai tvirta Aistė Krušinskaitė, nereginti nuo ankstyvos vaikystės, tačiau visomis gyvenimo spalvomis besimėgaujanti, veiklioji Irma Jokštytė, mažais žingsneliais vaikštanti, tačiau plačia šypsena pasipuošusi, jau antrus metus „kremtanti doktorantūros mokslus“  ir visur spėjanti Irmina Beneševičiūtė. Jei dar nesate tikri, ar į susitikimą eiti verta, paklausykite keleto šių ypatingų moterų „sparnuotų“ minčių…

 

Štai Aistė dalijasi tokiais pamąstymais: „Dalyvauju šiame projekte, nes jis labai teisinga linkme kreipia tiek neįgaliuosius, tiek negalios neturinčius žmones – kad jie kartu susibūrę, galbūt, ieškotų net bendrų sprendimų ir atrastų kelią vieni pas kitus. Po renginių pakalbėję su žmonėmis mes suprantam, kad to reikia, kad tai veikia ir kad tokiu būdu kalbėdamiesi, bendraudami mes galime atrasti stiprybę, pajusti vienybės jėgą, griauti nusistovėjusią nuostatą, kad neįgalieji turi būti atskirti nuo žmonių be jos. Mes stengiamės bendrauti su skirtingais žmonėmis ir savo asmeninėje aplinkoje, ir renginių metu. Kviečiame visus dalyvauti renginiuose, su mumis susitikti, susipažinti, susidraugauti, ir tuomet visi stereotipai žlugs savaime.“

 

Irma pritaria savo scenos porininkei ir draugei bei sako:  „Aš manau, kad kai žmonės sako, jog nebemato prasmės gyventi ar nebežino, ko nori,  jų neįtikins jokie argumentai, pastebėjimai ar patarimai. Mane pačią įkvepia tik judėjimas. Todėl tiesiog kviesčiau visus į pasimatymą su pasauliu. Jei tam pasiryšime, pasiduosime savaiminei tėkmei, nueisime ten, kur mums reikia. Ir dar labai svarbu nebijoti pasiklysti. Gražiausius dalykus gyvenime atrandi būtent pasiklydęs.“

Irmina sako, kad dalyvauja šiame ture, nes nori, kad kuo daugiau žmonių išgirstų žinutę – kiekvienas yra stiprus nepriklausomai nuo to – turi negalią ar ne. Negalima nuvertinti žmogaus todėl, kad jis yra kitoks.  Kiekvienas žmogus – šventa istorija. Mes mokomės ne iš lyderių – mokomės iš nuoširdumo ir paprastumo. Tokie susitikimai labai reikalingi, kad žmonės galėtų perskaityti „gyvą ir unikalią knygą“. Dalis neįgaliųjų dar iki šiol yra atskirti ir nematomi. Taip neturi būti. Juk kiek visiškai sveikų fiziškai žmonių kenčia nuo menkos savivertės, nepilnavertiškumo kompleksų, serga depresijomis. Mūsų kūnai skiriasi, bet mes labai panašūs. Kiekvienas žmogus – svarbi pasaulio dalis su savo vertybėmis, potencialu, talentais. Reikia suprasti, jog žmogui kartais reikia leisti visą negatyvą ar susikaupusias problemas tiesiog išgyventi. Socialiniai tinklai mirgėte mirga teiginiais: „Būk optimistas“, „Žvelk pozityviai“. Gyvenime taip nebūna, kad viskas yra tik gerai, tau nuolatos sekasi, tu viskuo esi patenkintas. Žmogui reikia pavargti, kad galėtum pailsėti ir šviesiomis akimis pažvelgtum į tas pačias gyvenimo situacijas. Reikia kartais pabūti ir silpnam, ir netgi negalėti, nes negalėjime kaip tik atsiskleidžia latentinė galia, apie kurios buvimą net pats žmogus nežino. Nereikia kopijuoti kitų ir negyventi pagal kitų gyvenimo receptą, nelyginti savęs su niekuo, o tiesiog dirbti su savimi. Didžiuotis ne savo veido grožiu ar tobulu kūnu, bet širdies gerumu. Nesureikšminti, pamiršti nuoskaudas, nors ir kaip būna sunku. Užsispirti ir eiti pirmyn. Reikia nebijoti nuolatos keisti aplinkos, nevengti naujų pažinčių, nes tai skatina tobulėti. Net jeigu tektų kartais sėdėti ant šakos ir tą šaką kažkas pjautų ar laužtų, ir suvoktum, kad turėtum kristi, galima pamėgint įsivaizduoti, kad tu gali ir skirsti… Yra vaistažolės, kurios gydo kūną, yra „vaistažodžiai“, kurie gydo mūsų sielas. Nepamirškime konstruoti ir puoselėti kalbėjimo kultūros ir „galvoti širdimi…“

Jeigu norite „gyvai“ išgirsti ne tik šių  merginų stulbinamas patirtis,  bet susipažinti su įtraukiančia ir dinamiška „Spanguolės dirbtuvėlių“ komanda (trapia kūnu, bet itin stipria siela, empatiškąja Rūta Kupčinskaite, jos vyru ir dirbtuvėlių „galva“ Tadu Bartaševičiumi, Rūtos ir Tado mintis realizuojančia, kūrybiškąja Dovile Kriukelyte), gyvenimo namų (apsaugoto būsto) „Būkime drauge“(VšĮ „Tapk laisvas“) įkūrėja, rūpestingąja Snieguole Butrimavičiene ir jos globotinėmis Jolanta Raulinaityte bei Reda Tiškute, būtinai ateikite!

Be to, jūsų laukia ir labai linksmas įvykis – galėsite padėti išrinkti vardą kartu su „Draugystės veža“ dalyviais keliaujančiu, mašinose ant saugos diržų patogiai įsitaisiusiu ir projekto simboliu tapusiu katinėliu, kurį sukūrė ir pasiuvo išradingoji Rūtelė iš „Spanguolės dirbtuvėlių“!

Visus straipsnius apie „Draugystė veža“ turo susitikimus skaitykite  portale www.lrt.lt.

Renginio organizatoriai įsipareigoja laikytis visų saugumo rekomendacijų bei reikalavimų (dėl COVID-19).