Vakaruose populiari mada užkrėtė ir Lietuvos abiturientus

Šiemet iš 32,6 tūkst. abiturientų, net 28 tūkst. galvotrūkčiais lėkė į aukštąsias. Tačiau švietimo ekspertai abejoja tokių spontaniškai studijas pasirinkusių studentų motyvacija ir apsisprendimu ne tik studijuoti pasirinktą specialybę, bet ir vėliau dirbti toje srityje. Vakaruose jaunimui nekyla klausimas: ar imti pertrauką, jie sprendžia dilemą – savęs ieškoti metus ar dvejus.

Vokietijoje tiek tėvai, tiek mokytojai ragina jaunuolius po mokyklos laiką skirti savęs paieškoms. Būsimi studentai keliauja, savanoriauja, atlieka visuomeninius, pagalbinius darbus dominančios srities įmonėse. Jie dirba neatlygintinai ar už simbolinį atlygį. Sukaupę patirtį, tvirtai apsisprendę jaunuoliai stoja į atidžiai pasirinktą aukštąją ir detaliai išanalizuotą studijų programą.

Nuo nepriklausomybės Lietuvoje beveik 20 metų vyravo priešinga tendenciją – baigei mokyklą ir stok, ilgai negalvojęs.

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), nauja Lietuvos abiturientų metų pertraukos mados banga įsisiūbavo nuo 2010 m. Tuomet tarp įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas penktadalį sudarė abiturientai, sugrįžę po laisvų vienerių, dvejų ar net trejų metų. Šiemet tokių jaunuolių yra beveik trečdalis.

„Tendencija labai sveikintina, ypač žinant situaciją Lietuvoje. Daugiau nei pusė abiturientų balandžio pabaigoje nežino, kur stos. Po intensyvios egzaminų sesijos, sužinoję rezultatus, jie turi per savaitę apsispręsti. Neretai jie nespėja susipažinti su programa, kurso aprašu ir jų pasirinkimai įvyksta spontaniškai,“ – teigia Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Pasak specialisto, abiturientų paskubomis priimti sprendimai užkoduoja problemas ateityje. „Matome to pasekmes – metusiųjų studijas dalis, angliškai vadinama „drop out“, yra gan nemaža,“ – sako G. Jakštas.

Daugiau šia tema – https://qbis.lt/