Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos apie jas jau kalba – Vilniaus jaunimo CV rubrikoje kalbame ir mes! Dvi jaunos, veržlios, meniškos, dvynės sielos – Aistė Jauraitė ir Skaiste Jauraite. Merginos atskleidė savo paslaptis ir darbo užkuliusius, nes tai ką jos daro, įkvepia ir  žavi! 🤗

🔴 Prisistatykite! Papasakokite apie save ir ką šiuo metu veikiate?

Skaistė: Esu 24 metų laisva siela, užaugusi ir šiuo metu gyvenanti Vilniuje. Nuo pat mažens labai domėjausi kinu, o nuo 12 metų, atsitiktinai tėvų kompiuteryje atradusi video montavimo programą, pradėjau dėlioti mėgėjiškus video. Baigiau
Vilniaus Žirmūnų gimnazija, tada įstojau į kūrybines industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Dar mokydamasi pradėjau kurti ir montuoti įvairius video. Pabaigus studijas po kažkiek laiko išvykau į Portugaliją. Ten dirbau fotografe ir video kūrėja turizmo agentūroje. Neseniai baigiau video darbus su portugalų meno kolekcijomis Hong Kongui. Šiuo metu dirbu kaip laisvai samdoma video montuotoja, taip pat fotografuoju ir kuriu reklaminius plakatus.

Aistė: Dėl amžiaus jau nesikartosiu, nes su Skaiste esame dvynės 👯‍♀️ Užaugau taip pat Vilniuje, bet nemažai laiko praleidau ir užsienyje. Pirmą kartą, sulaukus 20-ies persikrausčiau į Pietų Korėją studijuoti politikos mokslus, vėliau teko daug keliauti su pirmuoju dokumentiniu filmu, bendradarbiauti kuriant kitus projektus su TotemMedia, Vice, Netflix. Šiuo metu gyvenu Kopenhagoje, studijuoju Kino magistrą Kopenhagos universitete, dirbu filmų/reklamos gamybos koordinatore ir agentūros ARTOFFICIAL AGENCY vadovo pagrindine asistente.

🔴 Kaip ir kodėl nusprendėte užsiimti šia veikla?

Skaistė: 3-čiais studijų metais sesė, studijuojanti Vilniaus universitetas / Vilnius University kūrybos komunikaciją, gavo užduotį sukurti trumpą dokumentinę apybraižą pasirinkta tema. Tada paprašė manęs, ar galėčiau padėti, nes montuoju video.
Didelės patirties su dokumentika mes neturėjome, tai tiesiog improvizavome. Prifilmavome daug video medžiagos ir nusprendėme, kad reikia plačiau išnagrinėti keliamą problemą. Tad trumpa apybraiža tapo dokumentiniu filmu. Tiesą sakant nesitikėjome, kad patirtis bus tokia sukrečianti. Plačiai nagrinėjome kaskadininkų temą – bendravome su daug žmonių – išgirdome įdomių, skaudžių ir įkvepiančių istorijų. Galiu tvirtai teigti, kad tai vieni įdomiausių mano gyvenimo metų. Todėl su sese nusprendėme, kad tai tikrai nevienintelis mūsų dokumentinis filmas, galiu išduoti paslaptį, kad dar šiais metais pradėsime kurti naują, taip pat labai įdomų dokumentinį filmą, šiuo metu vyksta pasiruošimo darbai. 🤫🙃

Aistė: Su rimtais ir dideliais projektais pradėjau dirbti tik prieš kelerius metus. Buvo labai sudėtinga suprasti, kokią poziciją noriu užimti kino aikštelėje, bet vykdomasis prodiusavimas ir koordinavimas (aktorių ar lokacijų parinkimas, biudžeto planavimas, kateringo, transporto planavimas ir t.t.) yra vieni tų dalykų, ką išties mėgstu daryti ir visada noriu būti tikra, kad visi patenkinti per filmavimą ir po filmavimo. Taip pat labai mėgstu iššūkius. Prisimenu, kai prieš kelerius metus gavau elektroninį laišką iš didelės prodiuserinės kompanijos Amsterdame su prašymu rasti žymų „traderį“ Londone, kuris sutiktų nusifilmuoti VICE dokumentiniui filmui (visi iki tol kalbinti daugiau nei 100 traderių atsisakė kalbėti dėl privatumo politikos). Tam turėjau mažiau nei 24 valandas. Stebuklai tikrai gali įvykti ir kitą dieną jau mano rastas traderis davė interviu VICE. Taip pradėjome bendradarbiauti ir netrukus Netflix’e pasirodys kitas dokumentinis filmas skirtas Tokijo Olimpinėms žaidynėms.
Kalbant apie asmeninius projektus, dokumentinis filmas In Praise of Action buvo viena didžiausių mano gyvenimo pamokų kas, ką, kaip, kodėl, kiek… Būtent šis projektas padėjo man suprasti, kuo norėčiau užsiimti ir kad jei labai nori – viskas įmanoma.

🔴 Ar norėtumėte plėtoti savo veiklą Vilniuje ir ateityje?

Skaistė: Būna dėl darbų išvykstu į užsienį, bet taip, Vilniuje gimiau ir užaugau – čia mano namai.

Aistė: Svajoju apie savo prodiuserinę kompaniją ar talentų agentūrą, kuri vykdytų tarptautinius projektus Lietuvoje ir užsienyje.

🔴 Kaip manote, ar Vilnius draugiškas jaunimui?

Skaistė: Manau, kad taip. Jeigu esi draugiškas savo miestui, miestas yra draugiškas ir tau. 😉 Kartais girdžiu, kada va čia nėra, ką veikti…Kaip ir visur, manau, turi eiti pats ir domėtis, nes viskas priklauso tiesiog nuo asmeninės iniciatyvos. Renginių Vilniuje tikrai netrūksta.

Aistė: Tikrai taip. Visada sakiau ir sakysiu, kad kiek darbo ir pastangų įdėsi, tokį rezultatą ir turėsi. Vilnius – tikrai pilnas įvairiausios veiklos.

🔴 Ar turite Vilniuje savo mėgstamiausią vietą?

Skaistė: Dar kai buvom mažos, su tėvais vaikščiodavom Pavilnių Regioninis Parkas pažintiniu taku, kuris prasideda prie Pučkorių piliakalnio. Su šeima tą vietą vadiname tiesiog Ąžuolynu. Tose vietose kažkokia labia autentiška dvasia. Kalbant apie kavinukes, labia mėgstu kavos išgerti Huracán Coffee esančiame GO9 už Vagos knygyno. Privalu atsisėsti už staliuko prie lango, nes saulėtą dieną vaizdas tiesiog įspūdingas. Vaikščiojant Pilies gatve, dažnai užeinu į Pilies Kepyklėlė, ten labai jauku. Žinoma, turiu paminėti ir Užupio picerija, ten skanaus maisto ir ilgų pašnekesių vieta. Iš tikrųjų, šių metų mano tikslas – kuo daugiau aplankyti naujų vietų Vilniuje, nes jų atsirado tikrai nemažai ir jaučiu, kaip jau šiek tiek atsilieku nuo miesto ritmo. 🤷‍♀️

Aistė: Labai sunkus klausimas! 😅 Tikriausiai tokios kaip mėgstamiausios vietos net neturiu, bet yra kelios vietos, kur tiesiog mėgstu nueiti, kai grįžtu į Vilnių. Labai mėgstu kavinukę Pinavija Cafe & Bakery Vilniaus gatvėje, restoraną Svetainė-baras „Veranda“ Žvėryne, kokteilius Sanatorija Vilniaus gatvėje. Taip pat, Skaistės minėtos Užupio picerija ir Pilies kepyklėlė. Jei kalbant apie pasivaikščiojimus, visad mėgstu ratu apeiti nuo Gedimimo prospekto iki Pilies gatvės pro Vilniaus gatvę, Vilniaus rotušę, kartais praeinu ir Vilniaus universitetą, nes visad džiugu prisiminti ten praleistas dienas.

🔴 Ko palinkėtumėte vilniečiams ir miesto svečiams?

Skaistė: Vilniečiams norėčiau palinkėti iniciatyvumo, nes rezultatai darbuose, o ne žodžiuose. O miesto svečiams linkiu pamilti Vilnių taip, kaip jį myliu aš.

Aistė: Palinkėčiau vilniečiams mažiau skųstis ir tikrai pasidžiaugti savo miestu, juk jis išties toks nepaprastas! Prieš kelias savaites kompanija, kurioje dabar dirbu Kopenhagoje, turėjo svečių iš Švedijos ir Italijos. Man užsiminus, kad esu lietuvė iš Vilniaus, net negalėjau įsivaizduoti, kaip užsieniečiai atsilieps apie Vilnių… Nepatikėsite, jie su tokiu neprastu džiaugsmu man pasakojo, koks Vilnius yra nuostabus ir draugiškas miestas, manau, kad dažnai nesuprantame ir nevertiname to, ką turime.

👇👇👇👇
p.s.: gali ir pats įvertintį jų darbą net neišeidamas iš namų! Dokumentis filmas In Praise of Action 👉👉 https://www.youtube.com/watch?v=g6ZS88HNXLw&t=402s