Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniaus jaunimo CV | Gabija Kavaliauskaitė

Jaunimo CV rubrikoje kalbamės su Gabija, Dogs of Vilnius projekto kūrėja! 😍🐶

Papasakok apie save ir vystomą veiklą.

Esu Gabija Kavaliauskaitė, kilusi iš Klaipėdos, bet jau pastaruosius trejus metus gyvenu Vilniuje. Pirmus metus praleidau studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitetas / Vilnius University, tačiau nusprendžiau pakeisti savo studijas ir pasiimti akademinius metus pagalvoti. Tuos metus praleidau dirbdama LRT portale, o vėliau nusprendžiau perstoti į VU TSPMI politikos studijas. Laisvalaikiu šoku lindy-hopą klube Lindyhop.lt klubas rašau ir… fotografuoju. Taip ir atsirado projektas Dogs of Vilnius. 📸🐶

Kaip ir kodėl nusprendei užsiimti būtent šia veikla?

Atkeliavusi į Vilnių, pradėjau dažniau fotografuoti ir atradau, kad fotografuodama pamirštu viską pasaulyje ir geriau išgyvenu dabartį, lyg medituoju. Bet visų svarbiausia, nuo mažens mylėjau visus gyvūnus – nuo mažiausių vabaliukų (net su uodu gaila susidoroti, stengiuosi draugiškai jam parodyti kelią pro langą 🦟) iki didžiausių šunų. Pastaruosius myliu labiausiai – augau su šunimis ir išvysčiau jiems tokį prieraišumą ir meilę, kad atvykusi į Vilnių sveikindavausi su kiekvieno praeivio šunimi, o praeiviai galvodavo, kad sveikinuosi su jais. Taip vieną dieną kilo idėja vieną hobį – fotografiją – sujungti su meile šunims. Ir praėjusių metų vasaros vakarą išdrįsau prieiti prie poros, vedžiojančios labradorą, bei paklausti: „Gal galėčiau nufotografuoti jūsų šuniuką naujam projektui Dogs of Vilnius? Taip pirmuoju projekto šuniuku tapo labradorė Preila, o frazė „gal galėčiau nufotografuoti jūsų šuniuką”, kartojama jau lygiai metus (liepos 27 d. buvo pirmasis projekto gimtadienis), tapo mano kasdienybe. 🍰🎉

Galbūt galėtum plačiau papasakoti apie projektą Dogs of Vilnius?

Tai projektas, jungiantis fotografiją, šunis, pačias netikėčiausias istorijas apie juos ir Vilniaus miestą. Beveik kasdien išeinu į Vilniaus gatves ir fotografuoju atsitiktinai sutiktus šuniukus – fotosesijos nėra sutartos iš anksto. Fotografuoju ir jei sutinku parduotuvėse, ar kavinėse – visose viešose vietose. Dalinuosi ne tik nuotraukomis, bet ir trumpomis istorijomis, kurias papasakoja šeimininkai – taip geriau atsiskleidžia šuniukų charakteriai. O jie – patys įvairiausi… Vieni prisivalgo šokoladinių saldainių ir tris dienas iš lovos neatsikelia, kiti be proto mėgsta morkas, treti – už kamuoliuką parduotų savo šeimininkus
Nuotraukomis kiekvieną dieną dalinuosi Instagram ir Facebook puslapiuose. Ten sekėjų skaičius per metus pasiekė beveik 8 tūkst.! Ir jis tik auga.
Taip pat važiuoju fotografuoti į prieglaudas – lankiausi Tautmilės Prieglaudėlė, Gyvūnų globos organizacija „LESĖ“ prieglaudose. Tikiu, kad tinkamu kampu nufotografuoti šuniukai perteikia emociją geriau ir turi didesnę galimybę susirasti šeimininkus. Be to, pradėjus fotografuoti, kaip niekad anksčiau pastebiu šuniukų unikalumą – šio neįmanoma pastebėti tol, kol nepasilenki iki jų akių lygio, kol jie neprisiliečia savo šlapia nosyte prie tavosios, kol jų žvitrios akys nepažiūri tiesiai į objektyvą. 💕🐾

Kaip pavyksta atkreipti šuniukų dėmesį? 👀

Vienos veislės, atrodo, yra tiesiog sukurtos pozuoti – pavyzdžiui šiba inu, kurios tik pažiūrėjusios į objektyvą užburia savo šypsenėle. Bet su dauguma šuniukų tenka pasitelkti įvairių gudrybių – skleisti visokius garsus, kad atkreiptum jų dėmesį arba pastatytum ausytes (daugelį sudomina garsas “kiskiskis”) , taip pat visada nešiotis pilnas kišenes skanukų (nėra rūbo su kišene, kur nebūtų visokių skanukų likučių), aišku, cypsiantys kamuoliukai irgi padeda 🥎. O kartais tik šeimininkai gelbsti – mojuoja, šaukia ir kitaip bando atkreipti savo augintinio dėmesį stovėdami man už nugaros Kiekvienam – unikalus dėmesį pritraukiantis būdas. Bet tik taip įmanoma padaryti kokybiškas ir šuniuko charakterį atskleidžiančias nuotraukas.

Kodėl savo veiklą plėtoji Vilniuje?

Čia be proto daug šuniukų! Na ir tai, kad dabar gyvenu čia… Bet, pavyzdžiui, kai grįžtu namo į Klaipėdą ir noriu kažką nufotografuoti, reikia daug ilgiau pasivaikščioti, kad sutikčiau bent kelis šuniukus. O Vilniuje tik spėk fotografuoti! Beje, Lietuva pirmauja tarp Europos šalių pagal šunų kiekį tenkantį vienam žmogui – prijaukintų vilkiukų Lietuvoje yra daugiau nei 700 tūkst.! Nėra buvę dienos, kad išėjus fotografuoti nesutikčiau nei vieno šuniuko, nes, kartais juokauju, turiu šuniukų radarą – pastebiu jų šmyruojančias uodegas ar kyšančias ausytes už kilometro 😊

Kaip manai, ar Vilnius draugiškas gyvūnams ir jų šeimininkams?

Manau, kad tampame laisvesni kaip žmonės, tad laisviau žiūrime ir į tai, kur galima ir kur negalima eiti su šunimis. Pavyzdžiui, vis daugiau kavinių yra draugiškos gyvūnams: miesto centre jų nemažai, o visą sąrašą galima rasti interneto puslapyje @draugiskigyvunams.lt.
Be to, žmonės tampa vis labiau jautresni prieglaudose gyvenantiems ir šeimininkų ieškantiems gyvūnėliams. Kartais per labai trumpą laiką suaukojamos tikrai didelės sumos pinigų nelaimėlių gydymui, žmonės siūlo savo pagalbą ir apskritai, vis daugiau šunų imama iš prieglaudų. Tai rodo, kad nesame abejingi silpnesnėms gyvybės formoms ir atsakingai žiūrime į gyvūno auginimą. ❤️

Vis dėlto, pasitaiko ir žiaurių nutikimų, kai žmonės paskandina, išmeta šuniukus, arba augina visiškai netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, pririšę kaime prie lenciūgo. Gyvūnui – fizinės ir psichologinės traumos, o žmogui – jokios baudos. Manau, čia trūksta įstatymų veiksmingumo, kurie atitinkamai baustų žiauriai su gyvūnais besielgiančius žmones.

Ar turi Vilniuje savo mėgstamiausią vietą?

Man patinka žaliosios miesto zonos, nes ten galima sutikti daug pasivaikščioti išėjusių šuniukų! Bernardinų sodas, Vingio parkas – tai vietos, kur pasijunti šiek tiek atitolęs nuo miesto triukšmo ir skubos. Ten gera.
Dar visada su šypsena praeinu pro mėsos parduotuvę Bon Chop, esančią Vokiečių Gatvė. Jos viduje beveik kasdien galima išvysti prie durų skaniai snaudžiančius du taksus, kurie kaip ištikimi palydovai kiekvieną dieną eina į darbą kartu su parduotuvės savininku. Aišku, galima tik įsivaizduoti, kaip juos traukia visur esančios mėsytės nuostabūs aromatai… 🍗🥩😋

Ko palinkėtum vilniečiams ir miesto svečiams?

Dar daugiau šypsotis ir būti pakantiems. Vilnius – labai greitai augantis miestas, o vilniečiai perspektyvūs, idėjų pilni žmonės. Tik kartais įsisukę į tą greitą gyvenimo ritmą tampame nekantrūs ir pikti tiems, kurie yra aplinkui. Daugiau meilės žmonėms, šuniukams, kaimynui ar kolegai darbe, tada viskas tampa daug paprasčiau ir šviesiau. ☺️