Vilniaus jaunimo CV rubrikoje Justė Kulikauskaitė , jaunoji rašytoja , žurnalo The Lars Collective leidėja.

Prisistatyk, papasakok apie save ir vystomą veiklą.

Esu Justė, gimiau Klaipėdoje, užaugau JAV, New Jersey. Grįžau į Lietuvą baigti gimnaziją, nes norėjau įgyti europietišką vidurinį išsilavinimą. Prieš 2 metus, ieškodama savo platformos, ir būdo išgryninti visas savo kūrybines idėjas pradėjau projektą The Lars Collective. Ankščiau sakydavau, kad tai projektas apie šiandieninį žmogų. Jei konkrečiau – apie dabartinį jaunimą. Imdavau iš jų interviu, aprašydavau jų veiklas, istorijas, fotografuodavau ir visa tai patalpindavau savo puslapyje. Dabar sakau kad šis projektas – tai istorijų rinkinys. Anglų kalba rašau apie tai, kas – įdomu ir aktualu ne tik man, bet ir kitiems. Paskutinė istorija, kurią parašiau buvo apie meilę – visiems pažįstamą ir stiprų jausmą. Norėjau paaiškinti biologiškai, per evoliucinę psichologiją, kiek savo veiksmų mes iš tikrųjų kontroliuojame, o kiek yra, tiesiog, užkoduota mūsų genuose ar veikia dėl mumyse suaktyvuotų hormonų. Dabar rašau istoriją ta pačia tema, bet gilinuosi labiau į evoliucinės psichologijos pusę, pasąmoninę veiklą ir reakcijas, kurios gimsta iš to. The Lars Collective man leidžia visa tai ką sužinau, ką išsiaiškinu sudėti į žodžius ir paleisti į pasaulį.

Kaip ir kodėl nusprendei užsiimti būtent šia veikla?

Tai atėjo gana natūraliai, neplanuotai. Išsivystė iš visų dalykų, kuriuos mėgau/mėgstu daryti savo laisvu metu.

Kodėl savo veiklą plėtoji Vilniuje?

Rašau Vilniuje, nes čia šiuo metu studijuoju. Manau, kad tai – miestas , kuris yra puikus atspirties taškas tiek kurybiškai, tiek emociškai. Pažįstamas, bet ir nuolat besikeičiantis ir judantis į priekį. Kadangi, augau Amerikoje mačiau visiškai kitokią kultūrą, tai man leido praplėsti savo pažiūras, bet tuo pat metu suprasti, kad savo karjerą noriu kurti tik europiniame mieste. Jaučiau, kad man trūksta gamtos, senosios architektūros. JAV viskas labai komerciška, o Vilniuje galiu mėgautis senomis gatvelėmis, miestas su savo architektūra skleidžia istoriją, dvasią.

Kaip manai, ar Vilnius draugiškas jaunimui?

Draugiškas todėl, kad išlaiko puikų balansą tarp senosios ir naujosios kartos. Jaunoji karta yra pilna naujų kūrybinių vėjų, ji – “nenušlifuota”, o senoji karta mačiusi skaudžiąją Lietuvos istoriją, užaugusi visiškai kitokioje visuomenėje bei santvarkoje. Vilniuje šios abi kartos kolaboruoja tarpusavyje, taip sukurdamos puikius produktus. Taip pat tai miestas, kuris tampa vis atviresnis naujoms perspektyvoms. Kiekvienas, atradęs savąją nišą, gan lengvai gali rasti vietą ir bendraminčius savo idėjos įgyvendinimui.

Ar turi Vilniuje savo mėgstamiausią vietą?

Mane dažniausiai galima rasti vokiečių gatvės Huracán Coffee, arba kažkur aplinkui. O mėgstamiausia vieta turbūt – Kaštonų gatvė senamiestyje. Kažkada netyčia užklydau ir pamilau šią vietą iš pirmo žvilgsnio. Tada, sau tyliai pasakiau, kad kadanors čia turėsiu būstą.

Ko palinkėtum vilniečiams ir miesto svečiams?

Pasinerti į Vilnių ir į jo gatveles. Pajausti visų senų ir naujų rajonų energiją. Čia sutalpinta tiek daug istorijos, tik reikia išmokti ją atpažinti ir priimti.