Svarbi informacija
Vilniaus jaunimo CV | Karolis Banevičius
Jaunas, smalsus ir kryptingai siekiantis savo tikslo. Karolis Banevičius, iškalbingas vaikinas, kuris karjerą žiniasklaidos lauke pradėjo vos sulaukęs pilnametystės. Plačiau apie vaikino pasirinkimus skaitykite Vilniaus jaunimo CV rubrikoje
Prisistatyk! Papasakok apie save ir savo vystomą veiklą.
Esu Karolis, gimiau ir užaugau Vilniaus mieste ir jį taip pamilau, kad net neliko abejonių, jog savo veiklą vystysiu būtent čia. Tik sulaukęs pilnametystės įsisukau į žiniasklaidos lauką, todėl jau dabar, būdamas 26-erių, turiu patirties bagažą žurnalistikos bei žiniasklaidos rinkodaros srityse, o šias dvi kompetencijas šiuo metu derinu naujienų portale 15min, kuriame dirbu turinio vystymo projektų vadovu. Esu atsakingas už įvairius turinio projektus – neseniai pasirodžiusią mokamo turinio platformą #15MAX, taip pat projektus 15min URBAN/ ir 15min Ypatingos. Kolegos juokauja, kad esu daugiausiai skyrių pakeitęs darbuotojas – nuo žurnalistikos iki rinkodaros, vienu metu net pardavimų, iki, galiausiai, vystymo skyriaus. Liko išbandyti IT skyrių ir buhalteriją, bet… gal nereikia :))
Taip pat šiuo metu esu Vilniaus universiteto VU Filologijos fakulteto Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro magistrantas, kuriame studijuoju Intermedialias literatūros studijas. Iš aplinkinių kas kokią trečią dieną sulaukiu klausimų, kas tai yra, bet nesiplėsiu ir atsakysiu tik tiek, kad tai geriausia, kas man nutiko per pastaruosius kelerius metus.
Kaip ir kodėl nusprendei užsiimti būtent šia veikla?
Tai klausimas, neturintis atsakymo – aš pats nežinau nei kaip, nei kodėl. Prieš gerus septynerius–aštuonerius metus vienas atsitiktinis pasisėdėjimas su draugais mane nuvedė iki darbo žiniasklaidoje. Iki žurnalistikos, apie kurią nebuvau gyvenime pagalvojęs, nes turėjau tariamą svajonę tapti operos solistu. Kažką užsiminiau, kad ieškau darbo, tuomet manęs draugė paklausė, ar moku rašyti. Atsakiau, kad na, gramatinių klaidų nedarau… To užteko, kad ji suorganizuotų pokalbį su būsimu darbdaviu. Pradėjau nuo naujienų portalo Alfa.lt, paskui buvo trumpas vieno sezono periodas LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“, kurioje redaktoriavau ir, galiausiai, prieš ketverius metus patekau į pačią geriausią 15min komandą. Per tą laiką dar spėjau baigti bakalauro studijas VU Komunikacijos fakultete. Atsitiktinumai kartais nulemia gyvenimo kelią. O priimti iššūkį ir stoti į rimtas ir labai daug laiko atimančias magistrantūros studijas nusprendžiau po to, kai giliai įsiklausiau į save ir supratau du labai paprastus dalykus: noriu pažinti pasaulį daug giliau ir… galiu.
Kodėl savo veiklą plėtoji Vilniuje?
Kitas šalis ir jų miestus dažnai jaunuoliai įsimyli Erasmus+ programos metu ar studijuodami užsienyje. Aš šia galimybe nepasinaudojau, nes man būtų reikėję aukoti darbą ir karjerą (bent jau taip anksčiau atrodė), kad išvažiuočiau tam pusmetėliui kažkur pagyventi. Gal šiek tiek šio sprendimo gailiuosi, tačiau pasaulį pamatau kitais būdais – stengdamasis kuo daugiau pakeliauti. Žinoma, tai neatstoja trumpo pagyvenimo svetur, bet su kiekviena nauja pamatyta šalimi, su kiekvienu patirtu miestu, kad ir kokį didelį įspūdį man jie palieka, aš suprantu, kad Vilnius yra ne tik pats geriausias, kompaktiškiausias ir visoks koks -iausias miestas, bet ir tai, kad kiekviena šio miesto plytelė suformavo mane kaip miesto žmogų ir aš negaliu ir nenoriu to paleisti. Vilnius yra tai, kas esu aš, iš pačių giliausių esmių.
Kaip manai, ar Vilnius draugiškas jaunimui?
Mano manymu, Vilnius yra draugiškas visiems. Ir kuo toliau, tuo labiau mes galime tai pajusti. Miesto infrastruktūra, dviračių takai, žaliosios erdvės – viskas po truputį tampa idealu. Šiai dienai man trūksta tik to, kad iš automobilių atimtų senamiestį ir jis visas atitektų žmonėms.
Ar turi Vilniuje mėgstamiausią vietą? Jeigu taip, kokią?
Tokių vietų yra dešimtys. Vilniaus universiteto kiemas, kuriame prieš paskaitas saulės atokaitoje galima atsigerti kavos (labai gaila, kad karantinas šiemet tai atėmė), nuostabiai apšviesta Filharmonija, mano mylimas Naujamiestis, kuriame gyvenu, gausybė barų, kavinių, kuriuose su draugais galiu leisti vakarus, kelias nuo Basanavičiaus g. kalno žemyn, kai atsiveria visa senamiesčio panorama ir , kiek toliau paėjus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, iš kurio prieš renovaciją retai kada išeidavau. Galima vardinti ir vardinti, bet Vilnius, nesupykite, man yra nuo kairiojo Neries kranto pietų link.
Ko palinkėtum vilniečiams ir miesto svečiams?
Miesto svečiams linkėčiau susirasti bent vieną vilnietį draugą, kuris parodytų jiems tikrąjį, o ne turistinį Vilnių. O čia gyvenantiems – laisvės, pasiryžimo ir drąsos įgyvendinti neįtikėtinus projektus ir atsakomybės Vilnių kurti drauge, nes tik žmonių dėka miestas tampa gyvu.